Vaikas pratrūksta iš pykčio viešoje vietoje: ką pirmiausia daryti tėvams

Nereta situacija, kai atėjus į prekybos centrą pamatai vaiko pykčio sceną. Mažylis ima verkti, neklauso tėvų, o kraštutiniu atveju trypia kojomis ir krenta ant grindų.


Vaikų darželio "Šilagėlė" pedagogės Agnės Kuzmickytės komentaras


Aš pati dažnai stebiu tėvus, einančius į prekybos centrą su savo mažosiomis atžalomis. Vaikai beveik iš karto pradeda prašyti dalykų, kurių jų tėvai net negalvoja įsigyti. Jeigu vaikams nepasiseka išprašyti norimo daikto pirmoje lentynų eilėje, tai jie bandys trečioje ar šeštoje. Jeigu visi bandymai nesėkmingi, jie puola į pykčio priepuolį.


Daugelis tėvų tokiu atveju supanikuoja ir duoda jiems tai, ko šie reikalauja. Kartais tėvai veiksmingai numalšina pykčio priepuolius, kai tiesiog palieka savo prekių vežimėlį tarp lentynų ir išeina iš parduotuvės su savo vaikais. Jie paaiškina, kad vaikai nėra pasiruošę apsipirkimui ir išvažiuoja arba leidžia vaikams nurimti mašinų stovėjimo aikštelėje prieš grįžtant į parduotuvę pabaigti apsipirkinėjimo. Kyla klausimas, kaip vis dėlto derėtų elgtis tokioje situacijoje?


Iš pradžių reikia suvokti tokių priepuolių priežastį. Vaikai iš prigimties yra manipuliatoriai. Jie gimsta turėdami pagrindinius poreikius ir ribotus komunikacinius įgūdžius. Vaikai greitai išmoksta, kaip leisti tam tikrus garsus, jeigu jie nori būti pamaitinti, paguldyti poguliui ar išreikšti skausmą. Tuo metu, kai jų komunikaciniai įgūdžiai išsivysto, jie tampa dar didesni manipuliatoriai. Jie intuityviai suvokia tokį dalyką, kurio daugelis suaugusiųjų nemoka įvertinti – nėra tokio dalyko kaip galia derėtis, tik galios suvokimas.


Pirmaisiais gyvenimo metais manipuliavimas yra būtina sąlyga vaikui išgyventi, tačiau jam paaugus, jo manipuliavimas tampa tėvų galvos skausmu, o dažnai ir visai nepažįstamų žmonių dėmesio centru, kai vaikas isteriją iškelia viešoje vietoje.


Taigi, ką reikia daryti?


- Supraskite, jog tai natūralus vaiko raidos etapas ir apsiginkluokite kantrybe.


- Užbėkite įvykiams už akių. Aiškiai nustatykite taisykles, kurių reikia laikytis ir, žinoma, jų laikykitės. Pavyzdžiui, paaiškinkite savo atžaloms, jog jūs visuomet esate pasiruošę išklausyti jų norų, tačiau jie turi suvokti žodžių „reikia" ir „,negalima" svarbą. Atkreipkite dėmesį į savo elgesį, galbūt jūs lengvai leidžiatės manipuliuojami savo vaikų, ir taip manipuliavimas nejučia išauga į vaiko isterijos priepuolius.


- Ignoruokite vaiko isterijos priepuolius. Dažniausiai vaikas nesulaukęs norimo rezultato, supranta, jog isterijos metodas nėra išeitis pasiekti norimo tikslo ir nurimsta.


- Keiskite aplinką, jeigu esate viešoje vietoje, o vaikui nusiraminus – grįžkite. Tokioje situacijoje prireiks daug kantrybės, nes tokį išėjimo-grįžimo veiksmą gali tekti kartoti ne kartą.


- Kalbėkitės, kalbėkitės ir dar kartą kalbėkitės. Paaiškinkite vaikui, koks elgesys yra deramas ir priimtinas. Akcentuokite, jog ašaros, šokinėjimas ar griuvimas ant žemės nieko nepakeis, tik jus nuliūdins. Jeigu isterijos priepuolis vis dėlto ištinka, tuomet palaukite, kol jis pasibaigs ir tik tuomet kalbėkite. Tiksliai ir paprastai suformuluoti teiginiai bus lengviau suprantami, ir nevenkite su savo atžala kalbėti kaip su sau lygiu suaugusiu žmogumi, o ne su vaiku.


Ar tokių dalykų pasitaiko vaikų darželyje? Taip! Vaikai įpratę manipuliuoti tėvais, tą bando daryti ir su savo auklėtojomis. Dažniausiai auklėtojos iš pat pradžių parodo, jog jokie manipuliavimai jų nepaveiks, ir įvyksta stebuklas, kurio metu baigiasi bet kokie manipuliavimai bei isterijos.


Nebijokite konsultuotis su savo vaiko auklėtoja, galbūt būtent ji pasiūlys tinkamiausią metodą įveikti jūsų vaiko isterijos priepuolius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis