Motinystės atostogos – tai poilsis nuo profesinės karjeros ir naujos pareigos naujame „mamos darbe". Nors valstybė suteikia galimybę prižiūrėti ir rūpintis kūdikiu iki kol jam sueis treji metai, išsaugant vietą senajame darbe, kartais nutinka taip, kad į darbą tenka grįžti netrukus po gimdymo arba anksčiau numatyto ar norimo laiko. Nors pagrindiniai tokio sprendimo motyvais dažniausia būna labai aiškūs ir pagrįsti, mamą dažniausiai vis tiek aplanko kaltės jausmas dėl susiklosčiusios situacijos ir nerimas dėl mažylio ateities.
Nepasiduokite kaltės jausmui
Nors šis jausmas yra visiškai natūralus ir suprantamas, šioje situacijoje jis nėra reikalingas – jis trukdo racionaliai mąstyti ir dažnai kelia nepagrįstą įtampą. Labai svarbu, kad jaustumėtės tikra, kad mažylį palikote su tinkamu žmogumi, kuris deramai juo pasirūpins, ir jums nebus problemų jam paskambinti sužinoti apie vaiko dieną.
Vaikas jaučiasi saugiai ir patogiai, kai visada leidžia laiką su tuo pačiu asmeniu, todėl vaiką prižiūrintį žmogų rinkitės labai atsakingai. Išsirinkus auklę, visai naudinga kurį laiką praleisti kartu su ja ir vaiku, kad galėtumėte įsitikinti – mažylis gerai jaučiasi su naujuoju žmogumi. Kai ateis toji diena, kai jums teks grįžti į darbą ir palikti juos dviese, būsite rami, kad vaikas jau pažįsta jį prižiūrintį asmenį, pasitiki juo ir nepatiria streso. Net jei atrodo, kad vaikutis dar labai mažas ir mažai ką supranta, bent kelios dienos kartu su mama iki pasilikimo dviese su nauju žmogumi mažyliui tikrai palengvins atsiskyrimo dalią.
Moterys, apsisprendusios būti „tik mama" irgi jaučia kaltės jausmą
Paradoksalu, tačiau dažnai nedirbančios mamos taip pat jaučia kaltės jausmą. Dėl to, kad neina į darbą ir neprisideda prie šeimyninio biudžeto tiek, kiek norėtų. Ir nei aukso viduriuko, nei vienos taisyklės čia nėra. Kiekviena mama, pasirinkusi vieną ar kitą sprendimą, vis tiek tam tikru metu pasijaučia kalta, bet vėliau įsitraukia į savo veiklą ir apsipranta su ja. Jeigu jūs dirbanti mama, greičiausiai jautėte kaltės jausmą, kai teko palikti mažylį namie su aukle. Bet juk vėliau kaltės jausmą pakeitė noras kompensuoti prarastą laiką su mažyliu, kol visa tai tapo įprastu dienos ritmu.
Tikėtina, kad jūs netgi tapote kūrybiškesnė ir laikui su vaiku dažnai būnate prisiplanavusi įvairių veiklų. Jeigu jūs nedirbanti mama, greičiausiai po euforijos dėl buvimo su mažyliu jus aplankė noras kažką nuveikti bendram šeimyniniam labui ar tik sau, truputį pailsėti nuo kūdikiškų reikalų ir prisidėti prie geresnės finansinės padėties. Tikėtina, kad po tam tikro laiko jūs ėmėte ieškoti papildomos veiklos, kuri paįvairins jūsų dieną ir galbūt suteiks galimybę savirealizacijai. Mamos, kurios būna namie su vaiku, tačiau kartu turi galimybę ir kartais išbėgti į darbą šioje situacijoje dažniausiai jaučiasi stipriausiai - jos nespėja pavargti nuo rutinos, nes jų gyvenimas ir mintys yra kintančios.
Ar kūdikiai jaučia skriaudą?
Londone atliktų mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad vaikai nenukenčia, jeigu jų motinos grįžta į darbą per pirmuosius metus po gimdymo. Specialistai taip pat nustatė, kad dirbanti motina savo vaikams nesukelia jokių kenksmingų pasekmių. Netgi buvo atrastas ryšys tarp motinos darbo ir depresijos – moterims darbas gali būti naudingas, nes padeda išvengti šios klastingos ligos.
Kūdikiams prieraišumas formuojasi iki metų, tačiau maždaug nuo 7 iki 9 mėnesio amžiaus būna toks natūralus raidos etapas, kai ypač išryškėja mažylio prieraišumas prie mamos ar kito artimo žmogaus. Mažyliai ima bijoti svetimų žmonių, kimbasi į jiems artimus ir gerai pažįstamus žmones, dažnai svetimų kalbinami pravirksta. Šis laikotarpis laikinas ir paprastai praeina be didelių neigiamų pasekmių, jeigu kūdikis turi šalia žmogų, kurį dažnai mato ir kuriuo gali pasitikėti. Šiuo laikotarpiu atsiskyrimas būtų gana skausmingas, todėl jeigu yra galimybė, grįžimą į darbą būtų naudinga derinti atsižvelgiant į šį svarbų ir jautrų vaiko raidos etapą.
Buvimo su mama niekada nepakeis joks žmogus, tačiau laiką, kol mamos nėra šalia, tikrai galima išbūti produktyviai ir įdomiai ir su kitu vaiką mylinčiu, žmogumi.
Psichologė Karolina Gurskienė
