Kada geriausia tapti mama – 20, 30 ar 40 metų?

Mama galima tapti ir 16-os, ir sulaukus 50-ies. Tačiau vienu atveju mama bus dar nepasirengusi tapti motina, o kitu kūdikio galima taip ir nesulaukti. Kada geriausia gimdyti šį kartą atsako ne medikai ar psichologai, bet pačios mamos.


Rūta:


„Visada galvojau, kad pirmo vaikučio geriausia susilaukti iki trisdešimties. Ištekėjau 26 metų, todėl dar nutarėme porą metų pagyventi tik sau. Pastojau 28 metų, o gimdžiau 29-erių. Juokauju, kad viskas pavyko pagal mano planą.

Tiesą sakant niekada nejutau labai stipraus noro turėti vaikų. Visada galvojau, kad jei turėsiu bus gerai, jei ne – irgi neverksiu. Tačiau sutikau tinkamą vyrą, jau buvau įsitvirtinusi gerame darbe ir gavau visai neblogą atlyginimą, todėl pajutau, kad galbūt jau visai norėčiau mažo žmogučio.


Dabar kartais su vyru pajuokaujame, kad gavosi labai geras vaikas, reikėjo tokio susilaukti iškart po vestuvių, nes būtų dar lengviau auginti. Save laikau ne pačia seniausia mama, bet jau ir ne labai jauna. Pastebiu, kad labai trūksta miego, po nemiegotos nakties jaučiuosi tarsi pervažiuota traukiniu, kai buvau dvidešimties galėjau daug geriau ištverti nemigo naktis. Taip pat pastebiu, kad dabar turiu gerokai daugiau baimių, nei prieš dešimt metų. Kita vertus, kiek vėliau susilaukusi vaikučio nejaučiu jokios nuoskaudos, kad per mažai turėjau vakarėlių, per mažai keliavau, ar per mažai džiaugėmės dviese su vyru.“


Galina:


„Ištekėjau vos baigusi bakalauro studijas ir po metų tapau mama. Pamenu, su vyru – savo kursioku – tada nutarėme, kad vis tiek neturime už ką nei toli ar labai dažnai keliauti, todėl galime bent vaikus auginti. Tokio sprendimo nesigailime iki šiol. Vyresnėlė dukra jau lanko trečią klasę, o antroji šiemet pradėjo eiti į pirmą.


Kol auginome vaikus pasistatėme namą, atsirado pinigų ir kelionėms. Dar esame pilni jėgų, gyvenimas tik prasideda, o vaikai jau paauginti. Buvome pakankamai jauni, todėl neturėjome tiek daug baimių, buvo nesunku po bemiegės nakties keltis ryte ir eiti į darbą ir su vaikais labai gerai sutariame – nėra tokio didelio amžiaus skirtumo.“


Aušrinė:


„Savo pirmagimio sulaukiau būdama vos 19 metų. Atvažiavau į universitetą, pirmoji meilė apsuko galvą ir užkibo netyčiukas. Tada galvojau, kad visas pasaulis slysta iš po kojų, net galvojau apie abortą. Ačiū supratingiems ir palaikantiems mano tėvams – ir mokslus baigiau, ir sūnų auginau.


Antrojo vaikučio susilaukiau su dabartiniu savo vyru. Tada jau turėjau normalų darbą, buvome susituokę, o mano pirmagimis kaip tik sėkmingai dorojosi su paauglystę. Atrodo, abu vaikus pati gimdžiau ir auginau, bet motinystė buvo visai kitokia. Pirmą sykį vaikas tarsi užaugo pats, o antrą kartą buvau perskaičiusi visas įmanomas knygas, lankiau kursus, atidaviau ir save ir visą savo laiką. Myliu abu savo vaikus, bet vyresniame amžiuje motinystei aš buvau pasiruošusi kur kas labiau ir labiau ja džiaugiausi.“


Raimonda:


„Pastojau 11 klasėje, per vieną iš klasiokų vakarėlių. Tėvai dar norėjo , kad ištekėčiau už vaiko tėčio, bet kategoriškai atsisakiau. Pagimdžiau, baigiau mokyklą, įstojau mokytis į universitetą. Labai padėjo mano mama. Dabar mano sūnus paauglys, esu ištekėjusi, bet daugiau vaikų turėti nenoriu.


Manau, kad vaikų reiktų susilaukti tik kai esi tam pasiruošęs: turi ne tik išsilavinimą, darbą, namus, bet ir vyrą, kuris irgi nori vaikų. Myliu savo sūnų, bet jei galėčiau pakeisti įvykius, norėčiau jo susilaukti būdama kokių 24 ar 27 metų.“


Lina:


„Ilgai neradau savo antrosios pusės, o vaikų ir šeimos labai norėjau jau gana seniai. Todėl kai susipažinau su savo vyru, ilgai nedelsėme – susituokėme vos po pusmečio nuo pažinties ir iškart sutarėme, kad jau metas vaikams. Man tada buvo 33 metai, jam keleriais daugiau.


Pagimdžiau 35 metų, dar po pusantrų metų antrą vaikutį. Gerai suprantu, kad esu jau gana sena mama. Labai bijau, kad kai vaikams bus paauglystė, jų nesuprasiu taip gerai, kaip tą galėtų jaunesni tėvai. Arba kartais suima siaubas, kad vaikaičių galiu nepamatyti. Aišku, dabar vaikams galiu atsiduoti 100 procentų, juos lavinu, žaidžiu ir noriu būti tik su jais, o visokie vakarėliai, linksmybės jau praeityje.“


Erika:


„Gimdžiau 30-ies. Jaučiuosi nei per sena, nei per jauna. Manau tai pats tinkamiausias laikas. Dar yra energijos, gera sveikata, jau turi pinigų, namus ir draugai bei "baliai" jau nebe taip rūpi. Turėjau labai audringą jaunystę ir jei būčiau pastojusi tada, nežinau, kaip būtų buvę. Dabar jaučiuosi subrendusi vaikams ir emociškai, ir materialiai. Dar po dešimt metų vaikų jau nebenorėčiau turėti. Turiu pakankamai proto, kad nereiktų auginti mažų vaikų kai pensija jau visai čia pat.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis