Kodėl vaikui nereikia tobulos mamos ir supertėčio

Nesate tobula mama? Manote, kad galėtumėte būti geresniu tėčiu? Sveikiname! Esate tai, ko ir reikia jūsų vaikui.

Ideali mama jaučia nuolatinę įtampą, kad tik „nesusimautų"


Kiekvienas tėtis ir mama linki savo vaikui geriausio. Kad jis augtų sveikas, mylimas ir mylintis, turėtų draugų. Šiandien daug kalbama apie tai, kad vaiko ateities pamatai klojami pirmaisiais jo gyvenimo metais, taigi, jeigu kažką padarysime ne taip, esą pakenksime jo ateičiai. Mes stengiamės būti kitokiais, geresniais, tėvais, negu mums buvo mūsiškiai.


Naujausi tyrimai kaskart atranda vis naujų dalykų. Štai girdime, kad nėštumo metu reikia klausyti Mocarto, nes tai teigiamai veikia dar negimusį vaiką, ir jis gims su aukštesniu intelekto koeficientu. Gimdymas. Jis irgi turi būti idealus, geriausia - be jokių vaistų. Gimus vaikui esame nuolat įsitempę ko nors nepražiopsoti: kasdien žvilgčiojame į raidos lenteles, skaičiuojame ir matuojame - ar mano vaikas atitinka visas normas? Tačiau ar iš tiesų vaikui geriausi būtent tokie, idealūs tėvai? Skubame nuraminti, tikrai ne!


Vaikams nereikia idealių mamų, jiems reikia normalių


Vienas garsiausių vaikų psichoanalitikų, britas Donald W. Winnicott, gimęs devyniolikto amžiaus pabaigoje, jau seniai yra pastebėjęs, kad per geros mamos (angl. too good mothers) nėra tai, ko reikia vaikams.


Nepaisant to, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikas tarsi „suaugęs" su mama, ir yra priklausomas nuo jos emocinės būklės, kad jo raida būtų normali, vaikas turi patirti ir tam tikrą dozę nesėkmių. Vaikų psichoanalizės patriarchas Winnicott pastebėjo, kad tam tikri mamos „trūkumai" skatina vaiko raidą.


Pavyzdžiui, ant pilvo guli šešių mėnesių kūdikis. Prieš jį - ryškiaspalvis, naujas žaisliukas. Vaikas tiesia ranką į jį, nepasiekia, ima muistytis ir suniurzgia. Kaip elgiasi „tobula" mama? Sakydama „Mažuti, nepasieki? Nieko, mamytė tau paduos" ji skuba pasitarnauti vaikui. Kaip elgiasi normali mama? Stebi, kas toliau. O nutinka stebuklas: nepasiekdamas žaisliuko vaikas besimuistydamas atsispiria dešine koja į pagalvę ir, pasiyręs į priekį, „grobį" pasiekia pats. Kliūtis ir problema įveikta. Šliaužimo pradžia padaryta!


Mokosi palaukti ir tobulina savireguliacijos gebėjimus


Augdamas vaikas ima suprasti, kad ne visada tėvams įmanoma į jo poreikius reaguoti iš karto. Tokiu atveju tereikia šiek tiek palūkėti. Tai labai svarbus vaiko raidos momentas: gebėjimas palūkėti didina jo savireguliacijos galimybes. Vaikas mokosi susitvarkyti su negatyviais jausmais.


Vaikams nereikia tobulų ir idealių tėvų. Tereikia, kad jie būtų pakankamai geri.
Vaikams nereikia tobulų ir idealių tėvų. Tereikia, kad jie būtų pakankamai geri.
Shutterstock nuotr.


Tuo tarpu vaikas, už kurį tėvai padarydavo viską iki tol, kol jis pats spėdavo apie tai pagalvoti, nesimoko savarankiškumo ir jo savireguliacija silpna. Todėl Donald W. Winnicott padarė išvadą, kad pakankamai geros mamos vaikui yra palankiau, negu per geros.


Ko vaikas išmoksta, jei mes esame blogai nusiteikę?


Šypsotis 24 valandas per parą neįmanoma. Nebent, esate ne žmogus. Matydamas nusiminusį ar pavargusį tėtį, liūdinčią mamą vaikas irgi kai ko mokosi. Jis supranta, kad pasaulyje egzistuoja ne tik vienas - laimės - jausmas, yra ir kitokių emocijų paletė.


Tai skatina vaiką jausti artumą tokiems tikriems, o ne robotizuotiems tėvams, siunčia jam žinutę, kad bendravimas ir santykiai tarp žmonių - tai nuolatinis kompromisų ieškojimas. Ši taisyklė, tokia svarbi suaugusiesiems, išmokstama vaikų gana anksti. 


Vargšai idealių tėvų vaikai


Pažįstate tokių tėvų? Jei taip, užuojauta jų vaikams. Vaikams idealių tėvų nereikia. Jiems reikia problemų, kurias būtų galima išspręsti, jiems reikia klystančių ir žmogiškų tėvų, tokių, kurie domėtųsi ne tik jais, vaikais, bet ir kitais dalykais. Tėvų, kurie turėtų mylimą darbą, įdomių pomėgių ir draugų.


Jeigu jums atrodo, kad trūksta laiko vaikams, neuždirbate pakankamai pinigų, kad išleistumėte juos į būrelius, stovyklėles ir mokyklas, nesigraužkite, o tiesiog pripažinkite, kad nesate idealūs tėvai. Normaliam vaiko vystymuisi supertėvų nereikia. Jeigu kartais pagalvojate, ką galėtumėte padaryti kitaip, dar geriau, dėl savo vaikų, vadinasi, esate pakankamai geri tėvai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis