Kokiomis aplinkybėmis galite pakliūti į vaiko teisių tarnybos akiratį?

Kokiais atvejais paprasti tėvai gali patekti į vaiko teisių apsaugos specialistų akiratį?

Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Gretos Bliutaitės, "nederėtų skirstyti tėvų į paprastus ar kažkuo ypatingus": "Vaiko teisių apsaugos specialistai reaguoja tik į gautus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą namuose, ugdymo įstaigoje, gatvėje, arba netinkamą tėvų valdžios ar pareigų vykdymą. Reaguojame į visus gautus pranešimus. Vaiko teisių apsaugos specialisto vizitas nėra grėsmė šeimai, statistika taip pat rodo, kad pusę atvejų nenustatoma vaiko teisių pažeidimo ir net nepradedamos procedūros. Palyginimui galima pasakyti, kad, kai turime autobuso talonėlį, kontrolieriaus viešajame transporte nelaikome grėsme".


- Kokiais būdais paprastai gaunami pranešimai?


Pranešimai gaunami įvairiais būdais – elektroniniu paštu, telefono skambučiu iš ugdymo įstaigos, policijos, gydymo įstaigos, kaimynų, giminaičių, anonimų ir kitų asmenų bei institucijų, ar atvykus į teritorinį skyrių.


NAUJIENA: žurnalą TAVO VAIKAS jau galite pirkti internetu. Įsigyti galite ir senesnių žurnalų. SPAUSKITE ČIA.


- Kokie tėvų veiksmai yra traktuojami kaip vaiko nepriežiūra ir kokiomis aplinkybėmis galima turėti nemalonumų dėl vaiko nepriežiūros?


Pagal apibrėžimą vaiko nepriežiūra įvardijama kaip nuolatinis tėvų ar globėjų negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių ir emocinių (psichinių) poreikių patenkinimo ir galintis padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ar raidai. 


Vaiko nepriežiūra – viena iš smurto prieš vaiką formų, taigi nepriežiūra gali pasireikšti fiziniu vaiko apleistumu, kai neužtikrinama saugi aplinka, nesirūpinama jo mityba, apranga. Vaiko nepriežiūrai priskiriamas tėvų ar globėjų atsisakymas suteikti vaikui reikalingas medicinines, socialines bei psichologines paslaugas. Taip pat nepriežiūra gali pasireikšti emociniu apleistumu, kai su vaiku nebendraujama, neskiriama jam pakankamai dėmesio, nesidomima jo interesais, ir socialiniu apleistumu, kai nesirūpinama vaiko išsilavinimu, socializacija.


Labai svarbu pabrėžti, kad skurdas ir sunkios gyvenimo sąlygos dėl objektyvių priežasčių nelaikoma nepriežiūra. 

Vaiko teisių apsaugos specialistams dažnai tenka susidurti su apleistais vaikais, kai žalingų įpročių turintiems tėvams nerūpi, kaip jų vaikas miegojo, ar jis sotus, švarus, ar turi sezoną atitinkančią aprangą, avalynę. Vaiko nepriežiūra dažniausiai būna socialinių įgūdžių stokojančiose šeimose. Tai tie atvejai, kai tėvas ir motina mėgsta išgerti ar vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir neskiria pakankamai dėmesio savo vaikui. Viso to pasekmė yra ta, kad šilumos ir meilės savo šeimose negaunantys vaikai, prieglobsčio, palaikymo, užuojautos pradeda ieškoti gatvėje.


- Kartais tėvai galvoja, kad į vaiko teisių akiratį pakliūva asocialios šeimos, tačiau tenka pastebėti, kaip pvz., tėvai prekybos centruose nepagarbiai elgiasi su vaikais, stumdo juos, rėkia - tai juk taip pat nėra geras elgesys...


Taip, tai nėra deramas elgesys ar vaiko auklėjimo būdas. Pranešimai apie tokius atvejus viešojoje erdvėje nebūna dažni, nors tai gali būti laikoma psichologiniu smurtu. Patiksliname, kas yra laikoma smurtu pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Smurtas prieš vaiką gali būti fizinis, psichologinis, seksualinis arba nepriežiūra.


Fizinis smurtas – tai tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba buvo sukeltas skausmas, pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai, arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.


Psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas bei kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai.


Seksualinis smurtas – tai tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos LR baudžiamajame kodekse, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija ir kt.


Ketvirta smurto forma – vaiko nepriežiūra.


Bet kuriuo atveju, nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą visuomet vertinama aplinkybių visuma.

Jeigu išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir (arba) įvertinus vaiko situaciją šeimoje nėra nustatoma vaiko teisių pažeidimų, pranešimo nagrinėjimas baigiamas.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis