„Dovana“ mamai – kilogramai 

Ar sutinkate su posakiu, kad kiekvienas vaikas gimdamas mamai „padovanoja“ papildomų kilogramų? Mūsų kalbintų skaitytojų nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė. Padiskutuokime drauge! 


Guoda, 1 m. 3 mėn. dvynių Lėjos ir Lukos mama

+30 kg

Per nėštumą, kai svarstyklės ėmė rodyti +30 kg prie buvusio svorio, nustojau svertis... Apetitas nebuvo didelis, labai reguliavau viską, ką dedu į burną. Vengiau nesveiko, ne naminio maisto. Esu labai kritiška savo išvaizdai, ypač figūrai, tad sportavau visą nėštumo laiką, lankiau baseiną, prisižiūrėjau. Tačiau nešiojau dvynukus ir kilogramai augo dvigubai. Apie septintą nėštumo mėnesį pajutau, kad jau sunku. Mano organizmas nebeatlaikė didžiulio svorio ir pokyčių, o labiausiai kentėjo širdis, ėmė kilti spaudimas. Gimdžiau 36 sav. ir 5 d., man atliko planinį cezario pjūvį. Gimusios mergytės svėrė 2 440 g ir 2 040 g. Iškart po gimdymo atrodžiau gana liekna, nes priaugti kilogramai buvo tik milžiniškas pilvas, gal šiek tiek pakito šlaunys, o krūtinės apimtis dabar net mažesnė, nei buvo iki nėštumo. Pirmą mėnesį pilvą veržiau specialiais diržais. Kadangi buvo atlikta operacija, sportuoti negalėjau. Na, bet dviejų mažylių priežiūra prilygo maratono bėgimui. Juolab, iki pat gimdymo ir po jo iškart dirbau. Vadovauju įmonei, tad niekaip negalėjau ilsėtis ir atsiduoti motinystei, tiesą sakant, ir nenorėjau. Vėliau, po penkių mėnesių, ėmiau daryti pilvo preso, nugaros, kojoms stiprinti skirtus pratimus. Rankos sutvirtėjo bekilnojant vaikus, nereikėjo ir pratimų. Ėmiau masažuoti odą. Esu baigusi kūno kultūrą, tad žinau, kaip visa tai atlikti taisyklingai. Iki nėštumo svėriau 55–57 kg, šiuo metu sveriu 59–60 kg, tad galima sakyti, kad liko keli kilogramai. Tačiau savo išvaizda nesu patenkinta, nes kūnas nėra stangrus. Kol kas dėl gyvenamosios vietos negaliu lankytis sporto salėje pastangrinti ir pamasažuoti odos, tačiau, kai grįšiu gyventi į miestą pirma mano užduotis bus keliauti į sporto klubą. Dievinu zumbą! Aš gražų kūną, jis tikrai neturi būti „kaulai ir skūra“, tačiau nepatinka išglebęs. Tokiame paglebusiame kūne ir siela gyvens tokia pati... tingi. Iš tiesų, manau, per nėštumą ar kitaip priauginti kilogramai niekam nepatinka, tik mes linkusios slėpti, apsimesdamos, kad save mylime ir tokią.


Alina, 2 m. Mato mama

+17 kg

Per nėštumą priaugau 17 kg. Manau, vidutiniškai. Neribojau maisto, valgiau viską, ką norėjau. Nėščiajai, manau, labai sunku save riboti ir atsisakyti tam tikrų skanumynų. Laikausi požiūrio, kad viską galima valgyti, tik saikingai. Tai yra jei nori saldumyno, tai nereiškia, kad reikia suvalgyti visą dėžę šokolado, užtektų ir vieno šokoladinio batonėlio. Saldumynai manęs nedomino, nors, tiesą pasakius, rytas neprasidėdavo, jei prie arbatos nesuvalgydavau šokoladuko. Keisčiausia, iki nėštumo nebuvau didelė mėsos mėgėja, pietums užtekdavo ir vegetariškų patiekalų. Tačiau, kai pastojau ir pagimdžiau, mano mityba visiškai pasikeitė – pietūs neapsieidavo be mėsos. Iškart po gimdymo liko mažiau nei pusė priauginto „turto“. O po mėnesio maitinimo krūtimi visi priaugti kilogramai ištirpo. Žindydama labai ribojau mitybą, galvodavau, ką valgyti, atsirado daugiau dietinių patiekalų, pavyzdžiui, virtos mėsos, garuose troškintų daržovių ir pan. Žindymo laikotarpiu atsisakiau keptos mėsos ir produktų, galinčių alergizuoti vaiką: burokėlių, pomidorų. Teko atsisakyti ir labai skoningo maisto: čili patiekalų, svogūnų, česnakų, vengiau greitojo maisto. Po gimdymo geriausias sportas, manau, pasivaikščiojimas su vaiku, ypač tada, kai jis pradeda savarankiškai tipenti. Nepritariu minčiai, kad kiekvienas vaikas „padovanoja“ mamai papildomų kilogramų. Pati šiuo metu jau sveriu mažiau nei prieš nėštumą – ir be jokių papildomų priemonių. Tačiau kiekvienos moters kūnas kitaip reaguoja į pokyčius. Manau, jei moters sveikata gera ir ji fiziškai aktyvi, tai buvęs svoris turėtų grįžti be papildomų priemonių. Tačiau yra ir išimčių, kai priaugama labai daug, tokiu atveju sportas – būtinas.


Saulė, 2 m. 4 mėn. Nojaus mama

+10 kg

Per nėštumą priaugau tik 10 kg. Pirmus tris mėnesius sunku buvo valgyti mėsą, pykindavo nuo saldumynų, visiškai neturėjau potraukio ir kitokiam maistui. Valgiau viską, nuo ko nebūdavo negera, nes norėjau jaustis soti, o ir sūnelį reikėjo pamaitinti. Valgiau daug daržovių, vaisių, vartojau nėščiosioms skirtus vitaminus. Tik besibaigiant nėštumui pastebėjau, kad apetitas pagerėjo ir valgiau vos ne dvigubas patiekalų porcijas. Manau, tai gamtos duota – augini pilvelyje vaikelį ir maitiniesi „už du“. Man buvo atliktas cezario pjūvis, priaugtą svorį numečiau maždaug per metus. Specialių priemonių nesiėmiau. Žinoma, jaučiau nepatogumą, kai karštą vasaros dieną norėdavosi apsirengti dailią suknutę, o matėsi pilvukas... Nesportavau, jaučiausi laiminga, kad esu mama ir nesukau sau galvos. Nors, būdavo, vyras pasakydavo: „Gal pabandyk pasportuoti?“. Aš tik nusijuokdavau ir atkirsdavau, kad esu ir taip graži. Svarbiausia – jaučiausi gerai, buvau laiminga turėdama ant rankų sūnelį. Žinojau, kad likę kilogramai anksčiau ar vėliau pranyks, tik reikia tam laiko. Dabar sveriu tiek, kiek iki nėštumo. Aišku, namuose daug judu, dirbu dar ir sode. Manau, jei nebūčiau ravėjusi daržo ir gėlyno, tai gal ir būtų užsilikusių kilogramų. Sakoma, kad vaikai palieka mamoms kilogramų, bet man neteko tuo įsitikinti.


Raminta, 2 m. Ąžuolo mama

+25 kg

Per nėštumą priaugau daug – 25 kg. Labai išgyvenau, koks bus mano kūnas po gimdymo. Nors ši mintis ir kirbėjo, bet tikrai savęs nevaržiau, valgiau, ką norėjau ir kiek norėjau. Aplinkiniai gąsdino, kad elgiuosi neteisingai ir niekada neatgausiu savo formų, bet aš jų neklausiau. Esu be galo dėkinga savo artimiesiems – nuostabiems tėvams ir mylinčiam vyrui, kuriems buvau gražiausia ir su +25 kg. Tiesą pasakius, net nesijaučiau stora. Gal todėl, kad iš nugaros net nebuvo matyti, kad laukiuosi. Išduodavo tik eisena nėštumo pabaigoje. Pagimdžiusi tikrai nepuoliau svertis ar skaičiuoti kilogramų, nors, kaip ir kiekvienai moteriai, buvo smalsu. Grįžusi namo pamačiau, kad neliko 8 kg, tiesa, mažiukas gimė nemenkas –  4 150 g. Vadinasi, pusę svorio sudarė jis. Likę kilogramai tikrai netirpo greitai. Pilvukas išliko nemažas, pabrinkusi krūtinė, „vandeningos“ rankos – visko buvo. Specialių priemonių nesiėmiau. Valgiau kaip ir anksčiau, sportuoti nepradėjau. Mano sportas buvo pirmo mėnesio bemiegės naktys ir nuolatinė vaiko priežiūra. Eidavome pasivaikščioti, žaisdavome namuose, užsiimdavome namų ruoša – aktyvi kasdienė veikla, o ne tūnojimas ant sofos, pagelbėjo metant svorį. Šiandien sveriu mažiau, nei iki nėštumo, drabužių dydis taip pat mažesnis. Į klausimą, ar vaikas „padovanoja“ mamai kilogramų, negaliu vienareikšmiškai atsakyti. Manyčiau, daug kas priklauso nuo genų. Man pasisekė, kad tėvai nėra stori, priešingai – jie liesi. Norėčiau ir aš atrodyti kaip jie, būdama jų amžiaus. Man moteriškumo, grožio ir stiliaus etalonas – mano mama. Manau, moteris turi išlikti moteris, nesvarbu, kiek vaikų pagimdė, kiek kilogramų priaugo. Jei jų per daug, visuomet galima rasti gudrybių jiems paslėpti ir jaustis bei atrodyti gražiausiai. Svarbiausia – pozityvus požiūris ir meilė sau.


Ovidija, 1 m. 2 mėn. Fausto mama

+28 kg

Per nėštumą priaugau 28 kg. Mažai judėjau, daug mokiausi ir dar daugiau valgiau. Norėjosi vien nesveiko maisto. Skaniausias dalykas pasaulyje būdavo keksiukai su kondensuotu pienu. Svoris stipriai pradėjo augti nuo ketvirto nėštumo mėnesio – maždaug po 5 kg kas mėnesį. Kadangi sirgau mažakraujyste, gydytoja liepė gerti įvairių vitaminų. Esu girdėjusi, kad kai kurie jų taip pat skatina svorio prieaugį. Nors mano nėštumo laikotarpis buvo pavasarį ir vasarą, kai stengiausi maitintis įvairiomis salotomis, vaisiais, tačiau nuolat norėdavau ko nors riebaus, ypač saldumynų, picų. Kai pradėjo tinti kojos, gydytoja skyrė lovos režimą. Taip ir pragulėjau likusius mėnesius iki gimdymo. Iškart po gimdymo nukrito apie 15 kg, o dar 10 kg atsikračiau be didesnių pastangų per keturis mėnesius, nes reikėjo rūpintis vaikučiu ir bandyti baigti universitetą. Turėjau daug rūpesčių ir mažai laiko valgyti. Sūnų žindžiau tik 3 savaites. Svoris krito turbūt labiau dėl įtampos, kad neužtenka pieno. Po gimdymo specialių dietų nesilaikiau, bet per rūpesčius ir studijas dažnai užmiršdavau pavalgyti. Deja, nors ir praėjo jau daugiau kaip metai, vis dar nešiojuosi papildomus 3 kg. Gal iš dalies ir teisingas posakis, kad „kiekvienas gimęs vaikas „padovanoja“ mamai kilogramų“, tačiau aš mielai šios „dovanos“ atsikratyčiau.


Specialisto komentaras


Po gimdymo moteris neturi laiko galvoti apie lieknėjimą

 

Kokios psichologinės priežastys trukdo moterims po gimdymo numesti papildomus kilogramus?


Greičiausiai pagrindinė priežastis – moteris po gimdymo turi mažai laiko galvoti apie savo kūną ir svorį. Jos dėmesys ir mintys yra sutelktos į kūdikį. Norėdama numesti papildomų kilogramų, mama turėtų nuoširdžiai pajausti, kad to nori, nuspręsti, nuo kada tai darys, kokiais būdais, kiek tam skirs laiko. Auginančiai mažą kūdikį labai trūksta miego, gali trūkti jėgų mankštintis, gaminti sau sveiką nekaloringą maistą. Kai kūdikiui sukanka 4–6 mėnesiai, mama jau žino kūdikio miego ir valgymo režimą, todėl gali planuoti laiką sau. Svarbiausia priežastis, trukdanti mesti svorį, tai neturėjimas laiko rūpintis savo kūnu.


Esami kilogramai pasąmoningai gali padėti moteriai „apsisaugoti“ nuo dar vieno kūdikio. 


Ar atviros ir nuoširdžios mamos, kurios sako: „Svarbiausia jaustis laimingai, kai vaikas ant rankų, o kilogramai – palauks.“?


Atviros. Vaiko gimimas stipriai pakelia moters savivertę, pakeičia vertybes. Net jei būsima mama iki gimdymo svarbiu laikė moterišką grožį, išpuoselėtą kūną, gimus vaikui gali pradėti galvoti kitaip. Kūdikio auginimas ir jo puoselėjimas dabar svarbiausia. Taip pat moteris gimus vaikui gali pradėti pozityviau vertinti savo kūną apskritai – kaip vaisingą, galintį pagimdyti kūdikį. Ir papildomi kilogramai jai nėra tokie svarbūs.


O gal yra priešingai: jei pasąmonėje moteris nesijaučia graži ir patraukli, tai neigiamai atsilieps jos santykiams su vaikučiu, pagaliau tai taps viena pogimdyminės depresijos priežasčių?

Jausmas, kad atrodai nepatraukli, gali būti vienas pogimdyminės depresijos požymių – ne jos priežastis. Tokia depresija būna iš karto po gimdymo ir gana greitai praeina be didesnių padarinių mamai ir kūdikiui. Tik užsitęsusi keletą mėnesių depresija gali būti rimta kliūtis geram vaiko ir mamos ryšiui kurti. Jautimasis nepatrauklia tiesiogiai nepaveikia santykių su kūdikiu. Tačiau gali atsiliepti netiesiogiai, jeigu pablogėja santykiai su vyru ir moteris netenka emocinės vyro paramos.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis