Vis dėlto, tarp tėvų ir specialistų kyla daug ginčų, kas yra tas išrankus valgymas ir kas dėl to kaltas. Galbūt tai tėvai? O gal kultūra? Genetika? Kai kurie žmonės net netiki, kad yra toks dalykas kaip „išrankus valgytojas“, o kiti mano, kad tai, ką mes laikome išrankiu valgymu, dažnai yra susiję su didesnėmis problemomis, tokiomis kaip jutimo sutrikimai, autizmas ir pan. Taigi kas yra tas išrankus valgymas ir ką turėtų daryti tėvai?

Kas yra išrankus valgymas?

Išrankus valgytojas – tai žmogus, kuris pasirenka nevalgyti tam tikrų maisto produktų. Jo pasirinkimą gali nulemti skonis, kvapas, spalva, išvaizda ir pan. Specialistai sako, kad dažniausiai ši fazė išaugama, tačiau tam reikia pastangų ir aiškios rutinos.

Kokios gali būti pirminės išrankaus valgymo priežastys?

Kai kurie specialistai mano, kad vaiko išrankumas maistui atsiranda tuomet, kai jiems augant nėra didesnės pasiūlos įvairių maisto produktų, ypač visaverčio maisto, pavyzdžiui, vaisių, daržovių ir baltymų. Jei vaikas neturėjo galimybės susipažinti su įvairesniu maistu, tuomet vėliau jis ima vengti naujų, jam nežinomų maisto produktų. Daugelis išrankių valgytojų mano, kad nemėgsta to maisto, kurio neragavo.

Kiti veiksniai, prisidedantys prie išrankaus valgymo, yra tėvai, kurie patys nevalgo įvairaus maistingo maisto, ir ankstyvas saldaus bei greito maisto vartojimas. Taip pat išrankumą maistui gali paskatinti ir ankstesnė bloga patirtis, pavyzdžiui, paspringimas sėklyte, sukelta alergija ir pan.

Negana to, prie išrankaus valgymo vešėjimo ženkliai prisideda ir neigiami aplinkinių komentarai apie maistą. Pavyzdžiui, Jūsų pasakojimai apie praeityje nekenčiamus maisto produktus ar tiesiog komentaras, jog nemėgstate svogūnų, nes jie Jums smirda, paskatins vaiką taip pat nemėgti šių produktų.

2023 m. žurnale „Pediatrics“ buvo paskelbtas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad prie išrankaus valgymo prisidėjo ir tėvų užsispyrimas, jog vaikas žūtbūt turi valgyti tam tikrus produktus, o tam tikrų vengti (pvz., daržoves privalo valgyti, o uogų, vaisių gali valgyti tik labai nedaug ir pan.). Griežtas ribojimas dėl tam tikrų produktų, spaudimas valgyti ir reiklumas valgymo metu paskatina vaiko išrankumą maistui.

Kodėl vieni vaikai išrankesni už kitus?

Į šį klausimą nėra vieno atsakymo, tačiau dauguma ekspertų sutinka, kad daugelis vaikų išgyvena išrankumo momentus, o tai, kaip mes reaguojame, tiesiogiai lemia, ar tas išrankumas taps ekstremalus ir kiek jis truks.

Vaikai gali tapti išrankiais valgytojais dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausiai tai yra įprasta fazė. Vystydamiesi ir tyrinėdami savo aplinką vaikai išbando daugybę ribų, o tai gali apimti bandymą kontroliuoti tai, ką jie daro, pavyzdžiui, valgyti ar nevalgyti.

Vyresniems vaikams neretai įtaką daro jų bendraamžiai darželyje, mokykloje. Jei jų geras draugas kažko nemėgsta, staiga ir jūsiškis vaikas gali pradėti to produkto atsisakyti. Tačiau ši išorinė įtaka gali vykti bet kuria kryptimi. Lygiai taip pat vaikas gali pradėti plėsti mitybą, kai pamato, ką kiti vaikai mokykloje bando ir valgo.

Ar išrankus valgymas gali būti kažko daugiau ženklas?

Tyrėjai iš to paties „Pediatrics“ tyrimo taip pat nustatė, kad išrankus valgymas dažnai gali būti didesnės problemos dalis, kai vaikai, besistengiantys kontroliuoti savo emocijas, buvo išrankūs maistui. Emocinio reguliavimo sunkumai dažnai gali rodyti daugybę problemų, įskaitant tas, kurios yra susijusios su neurologine įvairove.

Kai kurie neurosensoriniai sutrikimai gali sukelti išrankų valgymą. Tai gali būti autizmo spektro sutrikimai, obsesiniai kompulsiniai sutrikimai ir ADHD.

Nors tai gali būti sudėtinga, vis tiek įmanoma padėti vaikui padidinti jo valgomų maisto produktų skaičių, ypač kai išsiaiškinsite, kurių maisto produktų jūsų vaikas nemėgsta ir kuriuos mėgsta arba bent jau toleruoja. Tačiau jei vaiko maitinimosi įpročiai yra labai nelankstūs ir sumažėja jo svoris ar kiti augimo parametrai, tikriausiai laikas pasikalbėti su pediatru ar kitu specialistu.

Kaip tėvai gali padėti savo vaikams įveikti išrankumą?

Ir toliau patiekite jiems tuos „nelemtus“ brokolius ant stalo. Vidutiniškai gali prireikti nuo 6 iki 15 bandymų, o kartais ir iki 100, kol vaikas pamėgs naują maistą, todėl svarbu ir toliau skatinti išbandyti naujus maisto produktus.

Kadangi daugelis tėvų skundžiasi, kad jų vaikai dažnai atsisako daržovių, rekomenduojama jiems pasistengti pasiūlyti bent vieną pilną daržovių porciją kasdien, nepaisant to, ar vaikas jas valgo, ar ne. Tikslas yra nuosekliai vaikus pažindinti su daržovėmis, kol jie jomis susidomės ir tiesiog paragaus.

Jei vaikai atsisako sveiko naminio maisto, tėvai turėtų kiek įmanydami stengtis neduoti vaikams nesveiko pasirinkimo, nes tai suteikia vaikui galimybę ir toliau išrankiai maitintis. Negana to, patys tėvai turėtų maitintis sveikai, kad vaikai nuo pat mažumės matytų šį modelį ir natūraliai norėtų valgyti tai, ką valgo jų šeima.

Vis dėlto jei jūsų pastangos nueina perniek, tuomet nesibaiminkite kreiptis ir dirbti su dietologu (o gal ergoterapeutu ar logopedu, ypač vaikams, kurių maisto nemėgimas yra pagrįstas neurologine įvairove). Profesionali pagalba gali būti reikalinga, jei tėvai dažniausiai valgo maistingą subalansuotą maistą ir nuolat maitino vaiką įvairiu maistu, tačiau vis tiek nemato vaiko maitinimosi pažangos.

Nors išrankus valgymas gali būti varginantis, tėvai neturėtų per daug dėl to jaudintis. „Pediatrics“ tyrimo duomenimis, išrankūs valgytojai paprastai yra lieknesni nei neišrankūs ir retai turi per mažo svorio ar problemų su sveikata.

Galiausiai, tėvai turėtų atsiminti, kad yra daug būdų, kaip kovoti su šiomis valgymo problemomis. Vaikams, atsisakiusiems brokolių 20 kartų, jie gali patikti 21 kartą arba jiems gali patikti kitokia forma – ne troškinti, o žali. Dažniausiai išrankūs vaikai vėliau atranda visą gėrybių aruodą: špinatus, salierus, grybus ar morkas ir pan., į kurių pusę anksčiau net nežiūrėjo. Sunerimti reikėtų tuomet, jei vaiko racionas yra ypatingai siauras, jis visai nepriauga svorio, turi sveikatos problemų, nuolatos yra nervingas ar įsitempęs ir pan.