Mitai ir tiesa apie žindymą

Žindymas yra apipintas begale mitų. Kviečiame pasiaiškinti keletą iš jų - ar tai tikrai tiesa, ar tik pramanai?

Žindymas padeda kūdikiams atsispirti infekcinėms ligoms.


Tikra tiesa! Nors kūdikiai gimsta jau turėdami tam tikrus antikūnius iš savo mamos imuninės sistemos, tačiau šie antikūniai gali apsaugoti ne nuo visų ligų. Be to, kai mažylis paūgės, šių antikūnių sumažės - tai metas, kai mažyliams patiems vis dar sunkiai sekasi pasigaminti antikūnių. Vaikučius žindanti mama veikia tarsi savo vaiko „pagalbinė imuninė sistema". Jei mama ir vaikas susiduria su nauja liga, produktyvi mamos imuninė sistema ima darbuotis, kad pagamintų antikūnių ir su pienu perduotų juos mažyliui. Žinokite, kad tai labai didelė pagalba vaikui.


Žindyvė turi valgyti daugiau nei įprastai.


Netiesa! Šiuo atveju galioja taisyklė - svarbu yra ne tai, kiek valgai, o ką valgai. Be to, jei nėštumo metu mama maitinosi pilnavertiškai, ji turi pranašumų prieš moterį, kuri nėštumo metu laikėsi dietų ar negavo pakankamai naudingųjų medžiagų. Jei mama iki tol maitinosi tik tam, kad išgyventų, jai reikės papildomų kalorijų, kurios kompensuotų mažylio suvartotąsias. Maitinančiai mamai reikia gerti pakankamai skysčių, valgyti įvairų maistą, laikytis sveikos mitybos piramidės principų.


Nebegalima žindyti kūdikio, kai jam išlenda dantys.


Melas. Ir galima, ir reikia. PSO rekomenduoja žindyti vaikus iki 2 metų ir ilgiau, tuo tarpu pirmasis dantukas kūdikiui vidutiniškai išdygsta apie 5-6 mėnesį. Iki kūdikiui pradedant valgyti košių, mamos pienas yra jo vienintelis ir svarbiausias maistas. Kūdikius lengva išmokyti nekandžioti spenelio, jei mama bus budri. Kandant ir čiulpiant žandikaulis juda skirtingai, tad dėmesinga mama gali pamatyti, kai čiulpiantis kūdikis pakeičia žandikaulio poziciją, besiruošdamas krimstelti. Tada mama švelniai įkiša savo pirštą į kūdikio burnytę, ir tai nutraukia prisisiurbimą. Maitinančios mamos tikrai turi išmokyti kandančius mažylius nesikandžioti, kitaip jie gali pažeisti jų spenelius.


Žindomi kūdikiai nemėgsta pieno, kurio skonį paveikė „kitokio" skonio maistas, kurį valgė jų mamos.


Tai labiau yra melas, tačiau ir jis gali turėti individualių išimčių. Vieno tyrimo metu žindančios mamos buvo vaišinamos „česnakiniais" pietumis, tada laukta porą valandų, kol jos ims žindyti vaikučius. Buvo matuojama, kiek laiko valgė kūdikiai mamos pieną, stebima jų reakcija. Kai rezultatai buvo palyginti su kūdikių maitinimo laiku po paprastų pietų, aptikta, kad mažyliai valgė ilgiau, kai pienas turėjo česnako prieskonį. Žinoma, galimi individualūs skirtumai, nes kai kurie vaikai gali nemėgti tam tikrų skonių.


Vaikas valgydamas (ar po žindymo) verkia, vadinasi, yra alkanas.


Nebūtinai. O gal kūdikis serga arba jam dygsta dantukai? Apžiūrėkite kūdikio burnytę, atkreipkite dėmesį į balkšvas apnašas ant liežuvio, dantenų, vidinių skruostų ir lūpų paviršių, nes tai pienligės požymis. Nerimo priežastimi gali būti... sloga. Išvalykite ją ir kūdikiui bus lengviau kvėpuoti prieš pat žindymą. Žįsdamas jis gali verkti ir dėl skaudančios ausytės, nes ryjant stipriau skauda.


Neretai kūdikis nerimsta valgydamas iš vienos krūties, o kita nekelia bėdų. Kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Ir tai susiję su anatominėmis ypatybėmis. Na, ir dar viena priežastis - kai krūtys pritvinksta pieno, kūdikis negali jų gerai apžioti ir pradėti valgyti. Tuomet nusitraukite lašelį pieno, kad spenelio laukelis suminkštėtų, ir vėl pasiūlykite krūtį.


Jei mažylis suirzta vakare, galbūt tuo metu jis visuomet būna irzlesnis? Per dieną pavargęs kūdikis vakare dažnai būna irzlokas. Tokiu atveju stenkitės žindyti šiek tiek anksčiau, kol jis dar ramus. Žinoma, nepasisotinęs kūdikis taip pat gali verkti. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas pakankamai šlapinasi, ar priauga svorio.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis