Tačiau kai kurie kūdikiai dėl pilvo dieglių rėkia kone nuolat. Per tai pirmosios motinystės ar tėvystės dienos virsta tikru košmaru net ir karščiausiai mylintiems tėvams.
Anamarija ir Pedro nebežinojo, ko griebtis. Jų gražutė mažylė Sofija tebuvo mėnesio amžiaus ir dieną naktį verkė. Mergytė neretai įsirėkdavo iki pamėlynavimo, klykdavo iki užkimimo, kol visiškai išsekusi užmigdavo. Anamarija ir Pedro matė, kad mažylė net ir miegodavo neramiai, raivydavosi, dažnai pabusdavo ir kaipmat pradėdavo verkti. Anamarija prisimena, kad antrą gyvenimo mėnesį Sofija tik verkdavo arba miegodavo – neguguodavo, nerodydavo grimasų, nežaidė. Lyg to būtų negana, mergaitės krūtinę ir aplink burnytę išbėrė. „Čia kažkas ne taip“, – pagalvojo tėvai. Sofija buvo jų pirmagimė. Laukdamiesi kūdikio Anamarija ir Pedro žinojo, kad bus sunku, kad kūdikiai daug verkia, tačiau atrodė, kad Sofijai nuolat kažką skauda. Anamarija prašė mamos patarti ir padėti, tačiau toji tik atsakė, kad taip pat buvo ir su Anamarijos broliuku, ir kad kūdikį, kuriam raižo pilvą, reikia nuolat nešioti ant rankų.
Nepaisant mamos patarimo, tėvams atrodė, kad reikia kreiptis į medikus. Ieškodami atsakymo, per kitus du mėnesius jie apėjo penkis vaikų gydytojus. Pirmieji trys ramino tėvus sakydami, kad kai kurie kūdikiai tiesiog daug verkia, kad Anamarija su Pedro nerimauja, nes tai jų pirmas vaikas ir jie paprasčiausiai pervargo. Ketvirtasis pagaliau nustatė, kad Sofiją kamuoja stiprūs pilvo diegliai. Diagnozė nustatoma pagal tai, kad kūdikis daug ir nenumaldomai verkia ilgiau kaip tris valandas per dieną. Jis įtarė, kad Sofijai skauda pilvelį nuo motinos pieno, dėl to Anamarija pasijuto baisia kalta. Gydytojas patarė liautis maitinti mergytę krūtimi ir pradėti duoti ypač hidrolizuotą (suskaidytą) hipoalergišką pieno mišinį, tai tėvai iš karto ir padarė.
Pirmą kartą pamaitinus Sofiją mišiniu, pilvą skaudėjo mažiau, ir tėvai lengviau atsiduso, kad blogiausia jau praeityje. Tada dar apsilankė pas vaikų gastroenterologę. Ši ištyrė Sofijos išmatų mėginį ir sulaukusi rezultatų nustatė, kad mergytė yra alergiška karvės pieno baltymui. Gydytoja leido toliau maitinti mažylę krūtimi, tačiau Anamarijai teksią laikytis griežtos dietos, vengti pieno ir sojų produktų. Pasiryžusi toliau žindyti, Anamarija laikėsi dietos ir ėmė stropiai nutraukinėti pieną. Deja, ji jau kelias savaites nebežindė, ir nepaisant visų moters pastangų Sofijai pieno neužteko. Gydytoja pasiūlė dar vieną pieno mišinį, kuris Sofijai visai netiko. Mergytė vėl pradėjo nuolat rėkti, ją vėl išbėrė. Išbandę dar kelis pieno mišinius, tėvai pagaliau atsirinko tinkamą Sofijai.
Anamarija ir Pedro nėra vieninteliai: kas penktą kūdikį kamuoja stiprūs pilvo diegliai, ir tokių atvejų pasaulyje vis daugėja. Diegliai būna stipriausi apie šeštą gyvenimo savaitę ir praeina kūdikiui sulaukus 3–4 mėnesių. Nors tetrunka vos keletą mėnesių, jie gali tapti tikru išbandymu visai šeimai ir turėti sunkių pasekmių: stiprūs kūdikio skausmai emociškai alina tėvus, šie išgyvena, gali pulti į depresiją, o kartais net ir nuskriausti mažylį. Šeimoms, patiriančioms tokį stresą, neretai prireikia psichologinės terapijos.
Tam tikra prasme Anamarijai ir Pedro pasisekė, nes atrado dukrytės skausmų priežastį, tačiau alergija karvės pieno baltymui tesukelia 5–10 proc. pilvo dieglių, o likusių 90–95 proc. priežastis taip ir lieka nežinoma. Diegliai nepriklauso nuo kūdikio lyties, gimdymo būdo, maitinimo krūtimi ar gimusio kūdikio svorio. Tik čia ir vėl susiduriame su mikrobioma. Naujagimių ir kūdikių (iki šimto pirmųjų gyvenimo dienų) tyrimai atskleidė, kad pilvo dieglių kamuojamų mažylių mikrobiota ne tokia įvairi (pamenate, kuo įvairesnė mikrobiota, tuo geriau). Jų organizme mažiau iš motinos gautų mikrobų (laktobacilų ir bifidobakterijų) bei daugiau dujas gaminančių ir bėdų su žarnynu pridarančių bakterijų (Proteobacteria). Tyrimai nustatė, kad skirtumai ima ryškėti per pirmąją ir antrąją gyvenimo savaites ir tampa akivaizdūs po mėnesio, dar prieš prasidedant diegliams.
Pilvo diegių kamuojamiems mažyliams trūksta bakterijų, gaminančių uždegimą slopinančias ir skausmą mažinančias medžiagas (butiratą). Be to, jų žarnyne daugiau mikrobų, skatinančių žarnyno uždegimą ir gaminančių dujas. Pakitus žarnų mikrobiotai gali susilpnėti žarnyno peristaltika ir padidėti pilvo skausmai (tada kūdikis daug verkia). Todėl imta daryti prielaida, kad pilvo dieglius (bent jau tuos, kuriuos sukelia ne alergija karvės pienui) gali skatinti mikrobiota. Ir štai milijono vertas klausimas, kylantis pilvo dieglių kamuojamų kūdikių tėvams: jei kalti žarnyno mikrobai, ar galima ką nors su tuo padaryti? Galbūt.
Du neseniai atlikti nedidelių imčių probiotikų (Lactobacillus reuteri) tyrimai nustatė, kad jų gaunantys kūdikiai verkia dvigubai trumpiau. (Vaje! Rėkia ne tris valandas, o tik pusantros? Puiku!) Tačiau kitas neseniai su tais pačiais probiotikais atliktas tyrimas jokio poveikio nenustatė. Tad dar neaišku, ar pilvo dieglius galima gydyti probiotikais. Iš to, kas pasakyta, aišku tiek:
1) pilvo dieglių kamuojamų kūdikių mikrobiota yra kitokia, ji susiformuoja iškart gimus, dar neprasidėjus diegliams;
2) nuo dieglių gali padėti tinkamai (ir ankstyvoje vaikystėje) pakeista mikrobiota.
Kaip ir kitose šioje knygoje apžvelgiamose srityse, taip ir čia pradedame suvokti organizmo mikrobiotos svarbą; tik vis dar nežinome, kokie geri ir blogi mikroorganizmai juose dalyvauja ar kokia mikrobų sudėtis yra geriausia. Žinia apie vykstančius tyrimus, kaip pilvo dieglius mažina probiotikai, menkai teguodžia tokį kūdikį kaip tik dabar auginančius tėvus. Tikėkimės, kad netrukus sužinosime daugiau, arba mažyliui diegliai praeis savaime.
***
Ištrauka iš dr. B. Brett Finlay ir dr. Marie-Claire Arietta knygos „(ne)VALGYK nuo žemės!“
Knygos autoriai – mikrobiologijos ir imunologijos profesorius B. Brett Finlay bei pediatrė dr. Marie-Claire Arietta – remiasi ne tik savo ilgamete patirtimi, bet ir kolegų mokslininkų darbais bei tyrimais, įrodančiais, kad mažyliui būtina aplinkoje susidurti su įvairiais mikroorganizmais. Atsisakyti visų „antimikrobinių“ muilų, losjonų ir valiklių, kartais „pamiršti“ išplauti grindis, auginti šunį, kūdikį žindyti krūtimi, vengti nebūtino antibiotikų vartojimo ir tinkamai suderinti mitybą – tai tik keletas naudingų patarimų, kaip nuo pirmųjų dienų stiprinti vaikų atsparumą ligoms.
