Tiesa ir mitai apie pilvo dieglius

Kai kūdikiui, atrodo, nei iš šio, nei iš to ima pūsti pilvą, vargsta ne tik pats vaikas, bet ir jo tėvai. Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Asta Rudžionienė.

Diegliai gali kankinti net ir tuos kūdikius, kuriuos mamos maitina savo pienu.


Tiesa. Pilvo dieglius kūdikiui gali sukelti įvairios priežastys: aerofagija (kai mažylis prisiryja oro), virškinamojo trakto alerginės ligos, kai gauna nepakankamai maisto ar yra permaitinimas, netinkama skylutė čiulptuke, jei valgo iš buteliuko, laktazės (tam tikrų fermentų) stoka, žarnyno disbiozė ir kitos, ne iki galo išaiškintos priežastys. 

Dar yra manoma, kad ne tik virškinimo sistemos problemos sukelia dieglius. Priežastis gali būti ir nebrandi mažylio centrinė nervų sistema, temperamentas, taip pat tėvų nerimas ir įtampa, kuriuos jaučia vaikas.


Diegliai dažniau kamuoja berniukus.


Tiesa. Taip, tai pastebėta, tačiau moksliškai šį teiginį sunku paaiškinti. 


Diegliai paprastai atsiranda pirmą gyvenimo mėnesį.


Tiesa. Diegliai dažniausiai prasideda 2–4 gyvenimo savaitę, trunka iki 4–5, o kartais ir iki šešto gyvenimo mėnesio.


Kad kūdikį kamuoja kaip tik diegliai, sunku suprasti, nes nebūna jokių išorės požymių. 


Netiesa. Kai kūdikis ilgai ir nenumaldomai verkia, rangosi, periodiškai prie pilvuko riečia kojytes ir vėl jas ištiesia, galima manyti, kad diegia pilvuką. Pilvelis tada būna įtemptas, gali gurguliuoti, veidas išrausta. Skausmas dažniausiai kamuoja pavakariais, kartais užsitęsia iki nakties. Priepuolis prasideda staiga, neretai kasdien tuo pat metu, dažniau pamaitintam. Beje, kūdikiui dažnai palengvėja, kai atsirūgsta arba išsiskiria dujos.


Pilvą gali pūsti ne tik dėl dieglių.


Tiesa. Jei girdite, kad vaiko verksmas pasidarė kitoks, atsirado papildomų požymių: pakito išmatos, pakilo temperatūra, jis atsisako valgyti, pradėjo vemti ar kt., būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Retai, tačiau ir kelių mėnesių kūdikiai gali sirgti užkrečiamosiomis žarnyno ligomis, chirurginėmis pilvo ligomis (žarnų nepraeinamumas, įstrigusi išvarža, apendicitas). Taip pat pilvo skausmus gali sukelti ir viduriniosios ausies uždegimas ar kitokia virusinė liga.


Kad kūdikiui nepūstų pilvuko, žindanti mama turi atsisakyti tam tikrų produktų. 


Tiesa. Dažniausiai kūdikiams pilvo dieglius sukelia mamytės vartojami aštrūs produktai ir prieskoniai, alkoholis, rūkalai, tad jų reikėtų visiškai atsisakyti. Be to, geriau nevalgyti tų maisto produktų, kurie paprastai sukelia pilvo pūtimą ir suaugusiajam, nes jų dalelių patenka ir į mamos pieną, t. y. žirnių, pupelių, visų rūšių kopūstų, vynuogių, citrusinių vaisių, kriaušių, riešutų, šokoladų ir kitų saldumynų, rūkytų gaminių. Mama turėtų stengtis vengti ir tokio maisto, kuris pačiai sukelia sunkumą. Daržoves geriausia valgyti virtas, nevalgyti daugiau kaip dviejų obuolių per dieną. Arbatoje ir kavoje turėtų būti kuo mažiau kofeino, kad neskatintų ir taip padidėjusio kūdikio jautrumo.


Dieglius gali sukelti net mamos geriamas karvės pienas. 


Tiesa. Kai kurie kūdikiai netoleruoja karvės pieno, todėl mamos geriamas pienas tikrai gali sukelti dieglius. Jei vaikelis kankinasi dėl pilvo skausmų, mama turėtų bent kelioms (5–7) dienoms pabandyti visai atsisakyti pieno produktų: pieno, varškės, sūrio, kefyro ir pan. Jei vaikučiui pagerėja, dietą reikia tęsti toliau. Tačiau jei diegliai nepraėjo, ko gero, priežastis – ne pieno produktai.



Pastebėta, kad pilvo diegliai labiau kamuoja berniukus, bet mokslinio įrodymo tam nėra.
Pastebėta, kad pilvo diegliai labiau kamuoja berniukus, bet mokslinio įrodymo tam nėra.
Shutterstock nuotr.


Dieglius gali paskatinti ir vaiko geriamas pieno mišinys.


Tiesa. Jei mišinėlis kūdikiui netinka, gali sukelti dieglius. Tuomet mišinėlius reikėtų keisti tol, kol atrasite tinkamą. Dažniausia priežastis, kodėl netoleruojami, – alergija karvės pieno baltymui. Šiuo metu yra įvairiausių pieno mišinių – ir gydomųjų, ir tinkančių net alergiškiems vaikams. Jei patiems tėveliams nesiseka surasti kūdikiui priimtino mišinio, reikėtų pasitarti su vaikų gydytoju.


Pūsti pilvą gali net ir kūdikiui, jau valgančiam kieto maisto.


Tiesa. Pilvą gali pūsti ir nuo suvalgyto maisto, ir dėl kitų, jau anksčiau minėtų priežasčių. Kiekviena mama pati gali pastebėti, nuo kokių produktų vaikui pasidarė blogiau, ir tų produktų vengti. Nepatariama vaikučiui duoti buteliuko su saldžiais skysčiais, daug saldžių vaisių tyrelių. Pilvą gali pūsti ir nuo kefyro, rūgpienio.


Maitinant reikia žiūrėti, kad kūdikis neprisirytų ir oro.


Tiesa. Jei kūdikis valgo iš krūties, reikia stebėti, kad žįsdamas lūpomis apimtų ir spenelį, ir rudąjį krūties laukelį. Kartais net girdėti, kad vaikas kartu su pienu ryja ir orą. Tada reikėtų pabandyti pakeisti žindymo pozą. Kūdikį, kuris prisiryja daug oro, žindant reikėtų laikyti šiek tiek stačią. Be to, reikia stebėti, kad neperalktų – kuo godžiau valgys, tuo didesnė tikimybė, kad daug oro paklius į skrandį. Taigi geriau duoti krūtį dažniau ir trumpiau. Reikia taisyklingai laikyti buteliuką, jei maitinama iš jo – kaklelis turi būti užpildytas pienu, tada oro nepaklius. Be to, turi būti tinkama čiulptuko skylutė. Taip pat prieš maitindami leiskite mažiukui pagulėti ant pilvuko, tada lengviau pasišalina žarnyne susikaupusios dujos.


Pamaitintam kūdikiui nebūtina padėti atsirūgti. 


Netiesa. Labai svarbu padėti kūdikiui atsirūgti. Jei į skrandį pakliuvęs oras nepasišalins, tuomet trukdys virškinti, temps žarnyno sieneles, sukels ne tik pilvo dieglius, bet ir atpylimus. Be to, oras užpildo skrandžio tūrį ir sukelia sotumo jausmą. Jei mažylis valgo godžiai, reikia daryti pertraukėles, palaikyti stačią ar priglausti prie peties, palaukti, kol atsirūgs, ir tada vėl maitinti. 


Kai kurie neramūs kūdikiai nuolat prašo krūties. Tačiau pienas perkrauna skrandį ir dar labiau didina spazmus. Tokiu atveju geriau mažyliui duoti čiulptuką.


Tiesa. Bet kurie veiksmai, padedantys nuraminti klykiantį kūdikį, yra sveikintini. Žindimas yra prigimtinis refleksas, suteikiantis vaikui saugumo, ramybės jausmą. Tačiau jei duosime žįsti vien krūtį, vaiką galime ir permaitinti. Todėl kad turėtume mažiau bėdų, kartais galime pasinaudoti ir čiulptuku. 


Kas padeda?


1. Kiekviena šeima atranda savo vaikui tinkamiausią pagalbą, tačiau visiems mažiukams palengvėja, kai jie paglostomi, pamasažuojami. Masažą atlikti svarbu šiltomis, švelniomis rankomis, glostant pilvelį aplink bambą pagal laikrodžio rodyklę. Po masažo galima pilvuką pašildyti (pavyzdžiui, uždėti ant jo lygintuvu pašildytą rankšluostį ar vystyklą). Aišku, visuomet reikia savo ranka patikrinti, ar ne per karšta. 


2. Taip pat kūdikį galima panešioti ant rankos kniūbsčią – pilvą laikyti ant delno, galvą atremti į alkūnę. Taip laikant pilvas tuo pat metu yra natūraliai dar ir šildomas. Galima vaiką pasiguldyti ant kelių pilvuku žemyn. 


3. Gerai pasūpuoti, padainuoti, dažnai gelbsti rami muzika. Mažyliams labai svarbu bendrauti su tėvais, todėl kartais geriausias vaistas – paprasčiausiai panešioti ant rankų ar pagulėti ant tėčio krūtinės.


4. Padėti gali ir krapų, pankolio arbatėlės. Jų galima nusipirkti vaistinėse arba parduotuvėse, vaikų maisto skyriuose. Nereikėtų gerti ramunėlių arbatos, kuri gelbsti tik viduriuojant.


5. Kai nepadeda anksčiau išvardyti būdai, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl vaistukų. Kūdikių diegliams mažinti dažniausiai skiriami simetikono preparatai. Simetikonas suardo žarnyne susidariusius dujų burbulus ir padeda dujoms išsiskirti. Be to, jis į kraują nepatenka ir nepakitęs pasišalina iš organizmo, todėl gali būti saugiai vartojamas net naujagimių. Kad būtų geresnis efektas, simetikono reikia duoti prieš maitinant, o jei kūdikis valgo iš buteliuko, vaistus reikia sulašinti į pieno mišinį. Nepageidaujamo simetikono poveikio nepastebėta, todėl tėveliai šiuos vaistus gali ramiai pirkti vaistinėje.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis