Uždelsto veikimo bomba praminta liga kamuoja kas penktą vaiką: mažieji skundžiasi niežuliu, sausa oda, negydant – ir uždegiminiais plotais, keliančiais didelį fizinį skausmą ir psichologinį diskomfortą.
„Kiekviena mama ir tėtis tikisi, kad ką tik gimęs kūdikis bus minkštas ir švelnus, tačiau realybėje vis daugiau vaikų bent jau pirmuosius gyvenimo metus turi atopinę odą. Tai nėra tik estetinė problema – negydomas atopinis dermatitas gali būti lydimas atopinio maršo – vystosi astma ir kitos alergijos. Dar daugiau – raudonu bėrimu paženklintų mažylių šalinasi kitos mamos, nuo jų atitraukia savo atžalas, o tai gali turėti rimtų psichologinių padarinių besiformuojančiam vaiko savęs suvokimui“, – aiškino alergologijos mokslų daktarė.
Dažna šeima vasarą galėjo lengviau atsikvėpti, o šaltuoju metų laiku probleminei vaikų odai kyla naujų iššūkių.
„Vaikų oda, kaip ir jų imunitetas, jautriau į viską reaguoja, todėl jai reikia laiko prisitaikyti prie suaktyvėjusio namų erkučių dauginimosi sezono, pakitusių oro sąlygų. Vasarą vienodai karšta lauke ir viduje, o šaltuoju metu sezonu temperatūrų bei oro drėgnumo skirtumas patalpose odai sukelia didelį stresą“, – pasakojo I. Plėštytė-Būtienė.
Vaikų oda puresnė, joje daugiau vandens, ji neturi tinkamo apsauginio riebalinio sluoksnio.
„Kadangi vasarą ne taip sausa, nebūtina tepti itin riebiais kremais, užtenka losjono, galų gale – kremo, kuriame daugiau vandens. O žiemą rekomenduojame tepti kuo riebesnius kremus, tepalus, kurie veiksmingai stabdo vandens garavimą iš odos“, – patarė specialistė ir pridūrė, kad tėvai neretai per dažnai maudo mažuosius, o tai irgi prisideda prie odos traumavimo.
Jei oda tiesiog sausa, nepleiskanoja, vaikas nesikaso, nėra uždegimo, tėvai gali mėginti ir ieškoti geriausių priemonių patys. Tačiau jei odoje veriasi žaizdelės, mažyliui skauda, jis neramus, kasosi, jeigu užtepus kremą po valandos oda vis tiek sausa – reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Svarbiausias tikslas gydant atopinį dermatitą – alergenų pašalinimas ir tiksli ligos kontrolė, atkuriant barjerinę odos funkciją. Kasantis sudirgintą odą yra didelė antrinė infekcijos rizika, todėl ypač svarbu sumažinti niežulį.
„Pagrindinis mano patarimas – emolientų nereikėtų taupyti, tai nėra prabangūs veido kremai, kuriuos derėtų tepti plonu sluoksniu. Svarbi ir trijų minučių taisyklė: ką tik numaudytą vaiką tepame kremu, kol jis dar nenudžiūvęs. Ir tepame taip gausiai, kad po valandos nesijaustų sausumas“, – mokė gydytoja. Be to, itin svarbu ištepti visą kūną, net jei sausi tik keli ploteliai. Emolientai neturi pašalinio poveikio, todėl juos galima ir reikia tepti ilgai, kiekvieną dieną po kelis kartus.
„Suprantu, kad kai kuriems tėveliams net emolientų įsigijimas yra nepigus malonumas, tačiau šioje vietoje taupyti nereikėtų – pirkite didesnį kiekį. Kasdien sąžiningai prižiūrėdami vaiko odą, skirtumą pamatysite gana greitai“, – žadėjo pašnekovė.
Kai kremas netinka, oda gali labiau parausti, sudirgti, vaikas ima kasytis.
Du esminiai ingredientai
Atopinis dermatitas yra visos šeimos liga, gyvenimo būdo veidrodis. Todėl nors ir kaip sunku namie turėti „atopiuką“, neretai jo priežiūra pasuka šeimos gyvenimą į gera.
„Namai turi būti švarūs, patalynė skalbiama be įvairiausių cheminių preparatų, reikia įdėmiai prižiūrėti mitybą ar net atsisakyti sintetinių rūbų. Yra tėvų, mėgstančių vaikus rengti iš Kinijos užsakytais spalvotais, blizgančiais drabužiais, tačiau niekas negali garantuoti, kokiais dažais jie nudažyti, ar nesukels uždegimo paūmėjimo“, – pastebėjo pašnekovė.
Didelę įtaką atopiniam dermatitui turi ir stresas.
„Jei reikėtų trumpai pasakyti, kokios priemonės gydant atopinę odą turintį vaiką yra nepamainomos, išskirčiau nuolat gausiai ir taisyklingai tepamus emolientus ir tėvų meilę. Vaikas turi jaustis saugus, mylimas, nejusti įtampos ar piktų žvilgsnių – net tokie dalykai prisideda prie sveikimo“, – reziumavo I. Plėštytė-Būtienė.
