Atšalus orams ar siaučiant vėjui dėl sumažėjusio kapiliarų tonuso ir netinkamos odos reakcijos į šaltį ant vaiko kūno gali atsirasti nuožvarbų. Dažniausiai nuožvarbų atsiranda ant klubų, kelių, plaštakų, kojų pirštų. Taip pat dažnai nušąla nosis, skruostai. Nuožvarbų paprastai atsiranda tada, kai ilgiau būnama lauke esant žemesnei temperatūrai ir drėgnam orui. Tuomet dažniausiai nušąla atviros kūno vietos, pavyzdžiui, vaikams pažeidžiama nosies ir skruostų oda, paaugliams ir suaugusiesiems – plaštakų, kelių sritis, pėdos, ypač kai dėvima ankšta ar per maža avalynė.

Pažeista odos vieta parausta, patinsta, pleiskanoja, ją niežti, skauda; kartais susiformuoja odos mazgelių ar pūslių, oda pabąla, tampa nejautri. Pažeistos odos vietas ypač niežti grįžus iš lauko į šiltą patalpą. Nuožvarbos dažniau vargina pavargusius, silpnesnės imuninės sistemos, nevisavertiškai besimaitinančiuosius. Atšilus orams, vėlyvą pavasarį ir vasarą, paprastai būklė pagerėja.

Jei dažnai vargina nuožvarbos, bent 20 min. prieš einant į lauką atviras kūno vietas (veidą, nosį, rankas) reikia patepti riebiu apsauginiu nuo šalčio kremu ar tepalu, kurio sudėtyje nėra vandens.

Nužvarbusių vietų negalima trinti vilnoniu šaliku, pirštinėmis ar kitokiu audiniu, nes jis turi plaušelių, galinčių subraižyti odą ir atverti kelią infekcijai. Taip pat negerai kaitinti karšta pūsle. Geriau nužvarbusias vietas masažuoti delnais, pašildyti, nes jei sušalusios vietos stipriai masažuojamos ir trinamos, oda subraižoma, užkrečiama įvairiais mikrobais, taigi, gali prasidėti bakterinė liga. sušalus geriau išgerti arbatos ar kitokio karšto gėrimo ir taip sušildyti visą kūną.

Kaip saugotis? Nuožvarbų profilaktikai labai svarbu kasdienis fizinis aktyvumas, sportas, organizmo grūdinimas. Rudenį ir žiemą, kai nuožvarbų būklė paprastai pablogėja, patartina daryti kontrastines (šalto ir šilto vandens) voneles, po jų rankas ar kojas ištepti riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.