Kada kosulys pavojingas, o kuomet - nekaltas?

Šaltuoju metų laiku paūmėja virusų siautėjimas, todėl nekeista, kad ligoninių koridoriai nusėti kosinčių, čiaudinčių ir sloguojančių mažylių.

Jei jūsų mažylis ėmė kosėti, verta prisiminti, kad yra keletas kosulio rūšių: kosulys dėl slogos ar ryklės uždegimo, sausas kosulys, drėgnas kosulys.


Sausas kosulys, būdingas laringitui ir tracheitui, labiau vargina ligoniuką, tačiau pasakyti, kad jis pavojingesnis už šlapią, negalima. Pavojingesnis ar ne, labiau priklauso nuo to, kokia liga vaikas serga. Sergant virusine kvėpavimo takų liga, dažniausiai nekyla pavojaus gyvybei. Pavojingiau, kai kosulys leidžiasi žemyn ir prasideda bronchitas ar plaučių uždegimas.


Bronchitą, stambiųjų ir vidutinių bronchų uždegimą dažniausiai sukelia gripo, paragripo, rino, adeno ir kiti virusai (apie 98 proc.). Kad ir kuris kaltas dėl ligos, jos eiga būna panaši: iš pradžių vaikui atsiranda sloga, paskui ima perštėti gerklę, gali kilti jos uždegimas. Paskui infekcija leidžiasi žemyn. Vargina sausas kosulys, vėliau jis tampa drėgnas. Pablogėja vaikelio savijauta: jam silpna, norisi pagulėti, pailsėti. Kaip ir bet kurios virusinės infekcijos metu, mažylis gali karščiuoti. Tėvai bronchito tikrai neatskirtų nuo paprasto peršalimo. Tik gydytojas gali ligą diagnozuoti, plaučiuose išgirdęs tam tikrų karkalų. 


Bronchitas gali būti ūmus arba obstrukcinis. Ūmus bronchitas yra retesnis. Jis nustatomas pagal karkalų pobūdį. O obstrukcinio bronchito požymiai labai panašūs į astmą: švilpimas iškvepiant, dusulys, cypimas, karkimas plaučiuose. Net ir gydytojui, pirmą kartą pamačiusiam ligonį, kartais sunku tiksliai nustatyti ligą. Esant ūmiam bronchitui, vaikui reikia duoti gerti daug skysčių, galima pavartoti vaistų, padedančių atsikosėti. Jei mažasis serga obstrukciniu bronchitu, jokios arbatėlės nebepadės – jam reikia kvėpavimo takus plečiančių vaistų.


Maži vaikai, ypač 6–8 mėnesių kūdikiai, kartais serga panašia į bronchitą liga – bronchiolitu, kai uždegimas apima pačius smulkiausius bronchus ir trunka gana ilgai. Vyresniam nei 1 metų amžiaus vaikui bronchiolitas nustatomas itin retai. Bronchiolitą sukelia ir virusai, bet jis gali komplikuotis bakteriniu uždegimu. Karkalai būna smulkesni nei esant bronchitui, bet tą nustatyti gali tik gydytojas.


Dažnai kosulys pamažu darosi drėgnesnis. Jei tai infekcinė liga, kosulys kinta: iš pradžių būna sausas, paskui tampa drėgnesnis, šlapias, o pasveikęs (dėl sudirgintų kvėpavimo takų) vaikas gali dar kurį laiką pakosėti sausai. Visada stebėkite, kaip mažiukas jaučiasi. Jei būklė negerėja arba dar pablogėja – tai rimtas ženklas, kad vaikutį reikia gydyti ir metas kreiptis į gydytoją. Ilgai kosėdamas arba negalėdamas atsikosėti (vadinamasis priepuolinis kosulys), jis gali net apsivemti.


Taip pat kosulys vargina raumenis, tad, kai mažasis labai smarkiai kosti, gali pradėti skaudėti krūtinę, tarpšonkaulinius raumenis. Sirgdamas kvėpavimo takų ligomis vaikas netenka daug skysčių, todėl reikia duoti gerti šiltų arbatų, vandenuko. Tekėdamas šiltas skystis šiek tiek pagerina viršutinių kvėpavimo takų kraujotaką ir bent trumpam apmalšina kosulį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis