Kodėl vieni vaikai alpsta nuo saldumynų, o kitiems jų nereikia?

Yra vaikų ir suaugusiųjų, kurie negali gyventi be saldumynų, tačiau yra ir visiškai jiems abejingų. Kas tai lemia?

Pasirodo, tai lemia įprotis. Jei valgome daug saldumynų, keičiasi mūsų skonio receptoriai: jie įpranta prie saldaus skonio ir kad jį jaustų, pavyzdžiui, į arbatą cukraus reikia dėti vis daugiau. Be to, gavęs saldumynų, organizmas ima skirti vadinamuosius laimės hormonus – endorfiną ir serotoniną, todėl jaučiamės žvalesni, laimingesni. Tai taip pat prisideda prie vis didesnio saldumynų poreikio.


Fiziologinio veiksnio, kuris lemtų, kad vieniems cukraus reikia labiau nei kitiems, nėra. Tiesa, cukraus poreikį labiau jaučia nervingi, jautrūs žmonės, nes streso hormonas kortizolis „suvalgo“ daug gliukozės, išgyvenus įtampą jos kraujyje labai sumažėja, žmogus jaučiasi blogai, atsiranda alkio jausmas, šaltkrėtis ir pan. Šie požymiai rodo, kad organizmui reikia cukraus.  


Cukrų galima pakeisti vaisiais, kurie saldūs dėl fruktozės, turi skaidulų. Fruktozė yra virškinama ne staiga, o iš lėto, todėl tolygiai kelia gliukozės kiekį kraujyje. Jei labai norisi saldumynų, saikingai vartoti galima, bet reikia rinktis tai, kas naudingiau, pavyzdžiui, juodąjį šokoladą, vaisius, šaukštelį medaus, o ne paprasto cukraus. 


Signalizuoja diabetą?


Tiesa, kad nenumaldomas saldumynų poreikis yra vienas diabeto požymių, tačiau tai būdinga antrojo tipo diabetui, kuriuo serga suaugusieji. O jo priežastis – netaisyklinga mityba. Kai suvalgome daug saldumynų, kasa išskiria didelį kiekį insulino. Netrukus žmogus pasijunta labai išsekęs, mieguistas. Tai rodo, kad insulinas „susitvarkė“ su gliukoze, jos kiekis kraujyje labai sumažėjo. Kad pakeltų gliukozės kiekį, žmogus ir vėl nori ko nors saldaus. Toks užburtas ratas yra vienas žingsnis cukrinio diabeto link. Vaikų diabeto pagrindiniai požymiai yra troškulys, dažnas noras šlapintis ir krintantis svoris. 


Svarbu: saldumynus, vaisius ir kitus angliavandenius geriau valgyti prieš pagrindinį patiekalą, o ne po, ne kaip desertą. Arba praėjus kelioms valandoms po pagrindinio valgio. Kodėl? Angliavandeniai yra greičiausiai virškinami ir jei valgome juos po valgio, tai laukdami, kol bus suvirškinti baltymai, riebalai ir kt., pernelyg ilgai užsibūna organizme, tad gali prasidėti rūgimo procesai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis