Konsultuoja VL VUL Santariškių klinikų filialo Pediatrijos centro konsultantė prof. dr. Odilija Rudzevičienė 

Kas yra alergija, kodėl nutinka, kokia tai organizmo reakcija, kodėl ji kyla?

Tai iškreiptas ir padidėjęs žmogaus imuninės sistemos atsakas į tam tikras medžiagas, kurios sutinkamos įprastoje aplinkoje ir daugybė žmonių į jas visiškai nereaguoja. Tačiau yra žmonių, kurių imuninė sistema dėl tam tikrų priežasčių tarsi „išprotėja“ ir į tas medžiagas pradeda reaguoti neadekvačiai – taip, kaip neturėtų. Tokia neadekvati reakcija organizmą gali ištikti susidūrus su žmogui įprastomis žiedadulkėmis, dulkių erkutėmis, gyvūnų pleiskanomis ir pan. Dalelės, kurios sukelia alergiją, vadinamos alergenais, jos paskatina organizme imuninį atsaką ir organizmas pradeda gaminti jiems antikūnus. Antikūnai yra tokie specialūs baltymai, kurie susidaro ir būna organizme. Jeigu į organizmą patenka alergenas, įvyksta alergeno ir antikūnų reakcija, ji paskatina įvairius požymius, pavyzdžiui, slogą, dusulį, bėrimus ir t. t.

Jei tai reakcija į baltymą, kodėl alergiškiems vaikams neduodame saldumynų, kurie yra angliavandeniai?

Saldumynų rekomenduojame vengti dėl priedų, kurių juose gausu, pavyzdžiui, dažiklių, skonio stipriklių, konservantų ir pan., nes kaip tik jie sukelia į alergiją panašius požymius. Gryną natūralų juodąjį šokoladą daugumai alergiškų asmenų valgyti galima. O štai pieniniame labai daug įvairių priedų.

Kartais, ypač į lengvesnes alergijos formas, rimtai nežiūrime: na, išbėrė, praeis. Ir, žiūrėk, praeina. Ar alergija gali paskatinti kitas, sunkesnes ligas?

Kai vaikui atopinis dermatitas, mamos vienos kitas gąsdina žvyneline... Nekontroliuojama, negydoma alergija gali pereiti į sunkesnę formą. Pavyzdžiui, jei alerginę reakcija sukelia koks nors maisto produktas, tai jo neišbraukus iš valgiaraščio požymiai tik stiprės.

Bėga nosis, skauda pilvą, vaikas blogai miega – kartais nesusimąstome, kad šių negalavimų priežastis taip pat gali būti alergija. Kaip atskirti, suprasti, kas yra kas?

Pirmiausia visada stengiamės suprasti pilvo skausmo priežastį, kas jį sukelia – virškinimo sistemos sutrikimai ar kitos priežastys. Jei beria odą, žiūrime, ar tai alergija, ar kitos odos ligos. Jei nuolat „teka“ nosis, reikėtų konsultuotis su LOR specialistu. Skirtingos ligos turi panašius požymius, išvardytieji gali būti ir esant alergijai, tačiau negalima visko „suplakti“. Jei nepasitvirtina kitos negalavimų priežastys, pavyzdžiui, virškinimo sistema dirba puikiai, LOR specialistas neranda jokios priežasties, tada atliekame alergologinį tyrimą.

Yra teorija, kad kūdikį, kuris turi polinkį sirgti alergijomis, primaitinti reikia pradėti anksčiau, taip pat anksčiau jam reikėtų pasiūlyti ir tradicinių alergenų – žuvies, kiaušinių ir t. t. Neva organizmas ilgainiui prie jų įpras ir nebereaguos. Esu girdėjusi ir prieštaraujančių teiginių, esą alergiškam vaikui šių produktų reikėtų duoti kuo vėliau.

Yra įrodyta, kad papildomai primaitinti kūdikį geriausiai pradėti ketvirtą–šeštą gyvenimo mėnesį, alergiškas jis ar ne. Šis laikotarpis vadinamas „toleravimo langu“. Rekomenduojama kas savaitę duoti paragauti vis naujo produkto ir stebėti, kaip kūdikio organizmas į jį reaguoja. Kūdikiui, kuris yra alergiškas tam tikram maisto produktui, turi būti skiriama eliminacinė to produkto dieta, tikrai nerekomenduojama alergizuojančio produkto duoti anksčiau ar mažais kiekiais tikintis, kad organizmas įpras ir pradės toleruoti. Taip elgdamiesi galime paskatinti net ir anafilaksinį šoką. Taigi, jei kūdikis alergiškas pienui, iš jo valgiaraščio išbraukiame pieno produktus ir kas pusę metų kartojame tyrimus, norėdami pasižiūrėti, o gal alergiją jau išaugo...

Kodėl vieni alergijas išauga, o kiti ne?

Į šitą klausimą mokslas dar neatsakė. Yra žinomos tik bendros tendencijos, pavyzdžiui, dauguma vaikų alergiją pieno produktams išauga vidutiniškai iki trejų metų. Alergiją kiaušiniams – iki maždaug septynerių. Žuviai, riešutams dauguma vaikų lieka alergiški visą gyvenimą. Alergiją žemės riešutams išauga penktadalis visų jiems alergiškų vaikų. Tačiau kodėl taip yra, kol kas nėra žinoma.

Alergija gydoma simptomiškai, t. y. tepant išsausėjusias, išbertas vietas, vaistais mažinant gleivinės paburkimą, kad būtų lengviau kvėpuoti. Ar yra būdų gydyti alergijos priežastį?

Vienintelis priežastį gydantis būdas yra specifinė imunoterapija. Tai gydymo būdas, kai įvedant labai mažas alergeno dozes į organizmą pasiekiama tam tikra toleravimo būklė, kai žmogus nebereaguoja į tą alergeną. Specifinė imunoterapija taikoma tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai žmogus yra jautrus įkvepiamiesiems alergenams, serga alerginiu rinitu, bronchų astma ir pan. ar yra alergiškas vabzdžių nuodams. Mažos alergeno dozės į organizmą įvedamos injekcijomis arba lašiukais ar tabletėmis, kurias reikia sučiulpti laikant po liežuviu. Imunoterapiją galima taikyti vaikams nuo penkerių metų, gydymas trunka nuo trejų iki penkerių metų. Šis gydymas nekompensuojamas. 

Ar gali alergija lemti vaiko raidą, bendrą sveikatą? Gal alergiški dažniau serga peršalimo ligomis ar sunkiau sveiksta susirgę?

Nebūtinai. Yra vaikų, sergančių labai sunkia atopinio dermatito firma, tačiau turinčių neįtikimai stiprų imunitetą: jie yra visiškai sveiki ir net neserga vaikams tokiomis įprastomis peršalimo ligomis. Kiti alergiški vaikai serga įprastai – taip, kaip sirgtų kiti tokio amžiaus vaikai. Tačiau, pavyzdžiui, atopinis dermatitas ir maisto alergija pagrindiniams maisto produktams, labai pablogina sergančiųjų šiomis alergijos formomis gyvenimo kokybę. Tai įrodo tyrimai. Pavyzdžiui, maistui labai alergišką vaiką tėvai kartais net perdėtai saugo, bijo leisti į draugų gimtadienius, kontroliuoja kiekvieną žingsnį ir kąsnį. Tėvus nuolat persekioja didelė baimė, ypač jei yra buvę sunkių reakcijų. Tai neabejotinai veikia ir vaiko charakterį, ir gyvenimo būdą.

Ar vaikui, kuris turi ne maisto, o kokią nors kitą alergiją, vis tiek reikėtų vengti alergizuojančių produktų?

Ne. Rekomenduojame vengti tik to, kas tikrai alergizuoja vaiką, ir tai yra ištirta ir įrodyta. Nereikia dar labiau mažinti alergiško vaiko gyvenimo kokybės. Viską, ką toleruoja vaiko organizmas, turi ir gali valgyti. Vaikas turi valgyti sveiką suderintą maistą, vengti maisto priedų, dažiklių, sulčių iš pakelių, limonadų ir pan.

Kaip suprasti, vaikui yra maisto alergija ar tik maisto netoleravimas, nes požymiai gali būti gana panašūs.

Taip, jie gali būti labai panašūs, todėl padėti išsiaiškinti gali tik alergologiniai tyrimai. Svarbiausi alergologiniai tyrimai yra šie: odos dūrio mėginiai su maisto ir įkvepiamaisiais alergenais, kurie rodo greitojo tipo alergines reakcijas, t. y. tas, kurios išryškėja per kelias valandas po kontakto su alergenu. Kitas tyrimas, kai ieškoma specifinių antikūnų (specifinių baltymų), – tai kraujo tyrimas, kuris taip pat rodo greitojo tipo alergines reakcijas tiek maistui, tiek įkvepiamiesiems alergenams. Jei įtariame lėtojo tipo alergiją maistui, užklijuojame odos lopo mėginukus su maisto alergenais, vertiname po 2 ir 3 parų. Geriausias ir patikimiausias maisto alergijos diagnozę patvirtinantis arba paneigiantis tyrimas yra provokacinis oralinis mėginys, kai prižiūrint gydytojui didinant dozę kas dvidešimt minučių pacientui suvalgydinama alergizuojančio maisto porcija.