Išklausiusi kaunietį keturių vaikų – Ievos (11 m.), Jurgio (9 m.), Simono (2 m.) ir Gabrieliaus (6 mėn.) tėčio teisininko Kęstučio Žižio (36 m.) pasakojimą kažkodėl prisiminiau liūtą Bonifacijų iš animacinio filmuko „Bonifacijaus atostogos“. Ypač tą epizodą, kai atostogų pas senelę atvykęs Bonifacijus, kad nuramintų jo išsigandusią mergaitę, nuo žemės pakelia tris akmenukus ir pradeda jais žongliruoti. Aplink jį ima būriuotis vaikai: du, trys, penki, septyni... Panašiai nutinka Kęstučiui, kai iš automobilio bagažinės išsitraukia... juostą.
TRAUKOS CENTRAS
Vyro automobilio bagažinėje visada guli maždaug šešių metrų 2,5 centimetro pločio juosta, skirta balansavimo juostos „pradinukams“. Vaikščiojimo juosta sportas atsirado Ilinojuje maždaug 1979– aisiais, kai šešiolikmetis Adamas Grosowsky ištempė virvę tarp dviejų medžių ir pabandė ja eiti stengdamasis neprarasti pusiausvyros. „Niekada nemaniau, kad reikia versti vaikus ką nors daryti, bet pasiūlyti išbandyti naujų dalykų verta. Šeimos ar giminės šventėse, susitikimuose, susirinkimuose visada iš bagažinės ištraukiu penkių ar dešimties metrų ilgio juostą, ištempiu ją tarp medžių ir pakviečiu išbandyti. Norinčiųjų visada atsiranda. Atrodo, toks paprastas daiktas – juosta, bet labai pagyvina ir paįvairina visus susibūrimus, atitraukia nuo stalo, išvilioja į lauką, priverčia pajudėti, o kai kuriuos net labai rimtai „užkabina“.“
IŠŠŪKIS
„Mano visi vaikai labiau „prie menų“, vyresnėliai mokosi Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, groja keliais instrumentais, vaikščioti balansavimo juosta nėra jų pomėgis. Bet kai į svečius atvažiuoja šeimos draugai su panašaus amžiaus sporto užsiėmimus lankančiomis atžalomis, matau, kad jiems ta juosta taip patinka, jog net nulipti nenori: krinta ir vėl lipa, krinta ir vėl eina. Pirmą kartą užlipus ant juostos ištinka jausmas, kad nepavyksta, tačiau kai matai, kad kitiems pavyksta, tai „užkabina“: žmogus priima tai kaip iššūkį. Užsispyręs vaikas, kuris mėgsta iššūkius, nepasiduos, bandys tol, kol pavyks ant juostos pastovėti ar paėjėti kelis žingsnelius.“
„KABLYS“
„Pirmą kartą ant juostos užlipau atsitiktinai ir tas kartas susijęs su vaikų „menais“. J.Naujalio muzikos mokykla yra šalia Kauno muzikinio teatro. 2016 m. birželio pradžioje būdama pirmokė duktė ruošėsi savo pirmajam koncertui, nuvedžiau ją pas mokytoją papildomai ruoštis, o su penkerių sūnumi nuėjome į Laisvės alėją – pasivaikščioti ir pažaisti vaikų žaidimų aikštelėje. Kaip tik ten, parkelyje, mėgsta rinktis šios sporto šakos entuziastai, nes tarp medžių galima išsitempti net penkiasdešimties metrų juostą, auga žolė, ant kurios gera nulipti nuo juostos, nes vaikštoma basomis. Ėjome pro šalį, matau, kad žmonės kažkuo įdomiu užsiima, stabtelėjau pažiūrėti ir išgirdau, kad kviečia pabandyti. Sureagavau, kaip įprasta suaugusiajam: „Ai, vaikams čia gal, tegul sūnus pabando.“ Užkėliau Jurgį ant juostos, už rankos palaikiau, pervedžiau, o tas vyrukas ir sako man: „Dabar tu.“ Spyriojausi, bet pabandžiau ir nebegaliu nulipti.“
NAUJAS METRAS
„Kai pradėjau vaikščioti juosta, auginome du vaikus. Tais laikais treniruodavausi tris keturis kartus per savaitę po tris valandas. Dabar gerokai rečiau. Šis sportas tinkamesnis šiltajam metų laikui, nes juostos paprastai tempiamos lauke, tarp medžių, pastatų ar... uolų, o eiti smagiausia basomis. Antra vertus, galima ir orams atvėsus, net esant minusui, nes balansuojant dirba labai daug raumenų, tad kūnas greitai įšyla. Kokio lygio esi šios sporto šakos entuziastas, priklauso nuo atstumo, kurį gali nueiti nenukritęs. Tai, kad išmokai eiti penkių metrų juosta, nerodo, kad nueisi dešimt ar penkiolika metrų. Čia ne tas pats, kas dviračiu važiuoti: jei jau išmokai, tai visam gyvenimui ir su visais dviračiais.“
JUOSTA NAMUOSE
„Yra net keletas vaikščiojimo juosta sporto atmainų, pavyzdžiui, ant platesnės juostos atliekami akrobatiniai triukai arba juosta gali būti tempiama aukštai virš žemės, kalnuose ar virš vandens telkinių, vadinamoji „rodeo“ ir kt. Šią juostą galima pasikabinti kaip sūpynes ir namuose – nuo vieno kambario iki kito kambario lubų. Ji labai , kai išmoksti, ant jos gali suptis taip, lyg gulėtum hamake. Nereikia daug įgūdžių, jau patį pirmą kartą žmogus ant jos atsigulęs gali pasisupti. Visi žmonės, kurie gyvena šiuo sportu, toks esu ir aš, šią juostą yra įsirengę namuose. Kai ištempiu tokią juostą, visi mano vaikai subėga pasisupti.“
TRAUMŲ PROFILAKTIKA
„Daug metų mėgėjiškai žaidžiu krepšinį, žmona Simona yra pastebėjusi, kad po varžybų dažnai grįžtu susikrimtęs ar piktas, o pasivaikščiojęs juosta – puikios nuotaikos. Tai lengva paaiškinti. Krepšinio varžybose neretai patiriame, kas yra pralaimėti, tada niekada nebūna labai gera. Balansuoti ant juostos, suptis aukštyn žemyn, į šonus yra didelis malonumas, be to, kaskart eidamas jauti, kad tobulėji, laimi. Kad ir kokio ilgio juostą įsitempi, kaskart nueini daugiau, nei nuėjai prieš tai. Ir tai teikia tikrai daug džiaugsmo.
Kartą savo dukters klasėje surengiau pamoką, ištempiau kelias juostas. Prieš pamoką duktė baiminosi, kad vaikams bus nuobodu, neįdomu ir greičiausiai visi išeis žaisti krepšinio, ypač berniukai, bet iš tiesų jiems buvo labai smagu. Žaisti kitų žaidimų nuėjo tik vienas vaikas.“
O, VIDINIAI RAUMENYS!
„Vaikščioti juosta nėra tiesiog išeiti pasivaikščioti. Čia dirba labai daug vidinių raumenų – jokia kita sporto šaka, išskyrus nebent jogą, jų taip netreniruoja. Sportuoju nuo šešiolikos metų, išbandžiau daug sporto šakų – futbolą, fechtavimąsi, irklavimą ir t. t., bet kol neužsiminėjau šia sporto šaka, net nežinojau, kas yra tie vidiniai raumenys. Čia itin daug dirba kojos, pilvo presas, nugaros raumenys. Žaisdamas krepšinį patirdavau daug traumų, ypač čiurnos. Kai pradėjau vaikščioti juosta, jos dingo. Mat vaikštant ant nelygaus netvirto pagrindo kūno raumenys, sausgyslės, raiščiai išmoksta labiau prisitaikyti, tampa lyg lankstesni ir tai labai justi staigiai stabdant, einant ar bėgant slidžiais paviršiais, kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis. Šis sportas yra gera traumų profilaktika, taip pat tinka sustiprinti sąnarius, atkurti raiščius, raumenis po jau patirtų traumų.“
„PRADINUKAMS“
Pradedantiesiems visiškai užtenka įrangos, kuri kainuoja apie 35 eurus. Gera pradinuko“ įranga kainuoja apie 115 Eur. Pradėti vaikščioti juosta galima ir be trenerio. Kęstutis pradėjo mokytis žiūrėdamas vaizdo pamokas per jutubą. Iš pradžių reikia išmokti ant juostos pastovėti viena koja. Išstovėti reikėtų bent 10 sekundžių, tada bandyti žengti kita koja ir vėl bandyti išstovėti nenukritusiam. Eidamas juosta turi būti labai susikoncentravęs, bet tuo pat metu negali būti įsitempęs. Ši sporto šaka ugdo šią vidinę pusiausvyrą. Juostą lengviau sekasi „prisijaukinti“ tiems, kurie važinėjasi riedučiais, riedlentėms, žaidžia ledo ritulį, užsiima joga, šoka sportinius šokius. Daugiau apie vaikščiojimą juosta galite sužinoti feisbuko puslapiuose ar grupėse Slackline Vilnius, Slackline sessions Kaunas ir Slackline Panevėžys.
