Mokykla kelia baimę? Ką daryti tėvams

Rugsėjo 1-oji – diena, kai šešerių sulaukusiems mažyliams prasideda naujas gyvenimo etapas. Suaugusieji tikisi, kad vaikui žingsniai į suaugusiųjų pasaulį bus šventė. Tačiau realybė kartais būna kitokia – paaiškėja, kad mažylis nenori į mokyklą. Kaip tokioje situacijoje elgtis?

Konsultuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė

 

Kodėl taip nutinka, kad kai kurie vaikai nenori eiti į mokyklą?


Priežastys gali būti labai skirtingos. Galbūt mintys apie ėjimą į mokyklą vaikui kelia nerimą? Vaikas gali jausti skirtingus jausmus, kuriuos nebūtinai gali atpažinti ir konkrečiai įvardyti. Už idėjos eiti į mokyklą, t. y. pagaliau žengti žingsnį į suaugusiųjų pasaulį, slepiasi tam tikri nuogąstavimai: palikti mamą ir tėtį, namus, susitikti su nauju mokytoju, naujais suaugusiaisiais, naujais klasės vaikais. Gali slypėti ir nerimas, kad ko nors nesupras, kad gali pasiklysti mokykloje, kurios aplinkos nežino.

 

Kitas dalykas – jis / ji bijo! Akivaizdu, kad tiek vaikui, tiek jo artimiesiems mokslo metų pradžia kelia vienokių ar kitokių emocijų. Jeigu tėvai diskutuoja, kad kils tam tikrų rūpesčių vaiką nuvežti ar kartu su juo nueiti į mokyklą laiku, anksčiau keltis, ir vaikas tai girdi, net jeigu jis ir neparodo savo emocijų, vis tiek tai jaučia! Tai viena iš priežasčių. Be to, vaikas gali bijoti nemėgti mokytojo, kurį turės, bijoti, kad nesusiras draugų, bus atstumtas, patirs nesėkmių, bus paliktas vienas spręsti problemų. Tai visiškai normalu!

 

Tad mokslo metų pradžios dieną ir ypač pirmąjį mėnesį tėvai turėtų būti stiprūs ir kantrūs. Jūsų vaikui to ypač reikės. Gali būti, kad vaikas kelsis sunkiai, jam skaudės pilvą, kad visi šie negalavimai ir bus susiję su nenoru eiti į mokyklą. Svarbu kiekvieną situaciją aptarti ir spręsti nuo pat mokslo metų pradžios, kad ji nesitęstų ištisus metus.

 

Kaip išsklaidyti baimes? Kaip motyvuoti vaiką?


Papasakokite vaikui apie savo asmeninę patirtį mokykloje. Vaikai mato mus, tėvus, kaip superherojus. Jie mano, kad mes nieko nebijome, kad nepatyrėme nieko bloga. Tikėjimas, kad tik jie jaučia nerimą, gali šį jausmą padvigubinti. Papasakokite vaikui apie savo pirmąją patirtį mokykloje, laiką, kuris jus gąsdino, kai pajutote nerimą, stresą. Toks pasakojimas padės vaikui suprasti, ką jaučia, o paskui jam viskas bus daug lengviau. Jeigu jūs manote, kad pasakymas „tai nieko“ vaiką gali nuraminti, tai yra netiesa, nes iš tikrųjų tai gali padidinti jo stresą, priversti pasijusti, lyg jis vienintelis pasaulyje, turintis tokių jausmų. Kalbėjimas apie mūsų patirtį taip pat gali atverti kelią diskusijoms. Nedvejodami aptarkite su vaiku naują tvarką, pakitusį dienos režimą, įskaitant sveikatos reikalavimus ir kaukės dėvėjimą. Būkite sąžiningi su juo, išlaikydami jo amžiui tinkamą kalbą. Padėtų ir susipažinimas su mokyklos aplinka. Kelis kartus nueikite su juo iki mokyklos kiemo. Informuokite vaiką apie naują aplinką, kuri netrukus taps jo kasdienio gyvenimo dalimi. Tai, kad jis žino, kur eina, gali jį nuraminti, suteikti pasitikėjimo. Jei pakeliui sutiksite jo amžiaus vaikų arba žinote, kad šioje mokykloje jūsų vaikas mokysis kartu su jam pažįstamu vaiku, tokiu atveju integracija gali būti lengvesnė.

 

Aiškiai vaikui pasakykite, kad dėl mokyklos lankymo negalima derėtis. Jūsų vaikas turi suprasti, jog turės ten eiti, kad ir kaip būtų. Jeigu vaikas jaus nerimą, gali jausti galvos, pilvo skausmų. Tačiau gali tai ir imituoti. Jei jūsų vaikas nekarščiuoja, nesloguoja, nejaučia gerklės skausmo, nevemia ar neviduriuoja, tikėtina, kad jis neserga, o blogos savijautos priežastis – nervinė įtampa. Jei jūsų vaikas nervingas, yra tikimybė, kad patirs stresą pirmąją mokyklos savaitę. Iš pradžių jis gali grįžti išsekęs. Viskas taip nauja! Pirmąją mokyklos dieną nesijaudinkite, jei jis nenori pusryčiauti. Greičiausiai taip yra dėl nerimo, bet tai normalu, ypač pirmomis dienomis. Kai dienos metu stresas išnyks, galite pasiūlyti, kad valgytų pietus mokykloje. Kai vaikas jaučiasi nervingas, skirkite laiko pabuvimui kartu su juo, kad išmokytumėte ramiai kvėpuoti. Ilgi, gilūs įkvėpimai padės atsipalaiduoti. Pamatysite – jis nurims ir fiziniai negalavimai išnyks. Fizinis aktyvumas taip pat puikiai padeda suvaldyti nerimo būseną. Be to, jeigu yra galimybė iki mokyklos nuvažiuoti dviračiu, taip ir padarykite. Ši veikla taip pat puikiai atpalaiduoja ir nukreipia mintis kita linkme.

 

Labai svarbūs vaiko, mokytojo ir tėvų santykiai. Tėvų ir mokytojų susitikimas paprastai vyksta mokslo metų pradžioje, šiais metais jis galbūt bus net virtualus. Tačiau jei turite ką nors konkretaus pasakyti klasės vadovui apie savo vaiką – nelaukite. Jei jūsų mažylį kamuoja nerimas, dėmesio sutrikimas, jei manote, kad jam sunku susirasti draugų, gali būti integracijos problemų, jei labai drovus, nuo pirmų dienų kalbėkitės su klasės vadovu, kad jis galėtų padėti jūsų vaikui ir jus informuotų apie vaiko pažangą. Jei klasės vadovas nieko nežinos, jis gali jūsų vaiką neteisingai įvertinti, o tai gali dar labiau pabloginti situaciją. Daugelyje mokyklų vaikams padeda socialinis pedagogas arba specialusis pedagogas. Jie yra tam, kad padėtų vaikams, turintiems elgesio problemų, trikdantiems klasę ar nenorintiems laikytis taisyklių. Taip pat šie specialistai gali padėti vaikams, kurie labai jaudinasi ar yra nedrąsūs. Jei manote, kad tokia pagalba jūsų vaikui galėtų būti naudinga, paprašykite jos.


Jeigu vaikas jau per mokslo metus pradeda sakyti, kad nenori eiti į mokyklą, pabandykite išsiaiškinti, kas jį trikdo ar verčia sunerimti. Gal tai nuovargis? Nepasitikėjimas savimi? Ar jis netapo priekabiavimo, patyčių auka? Galite paklausti: „Kas nutiko? Kaip galvoji, kas sukelia šią situaciją? Koks galėtų būti sprendimas?“ Atsižvelgdami į tai, kas paaiškėja, galite susitarti su klasės vadovu ir rasti tinkamų sprendimų. Svarbiausia yra išsiaiškinti, atkreipti dėmesį į vaiko emocijas.

 

Kaip galima būtų mėginti motyvuoti vaiką eiti į mokyklą ir mokytis?


Motyvuoti vaiką gali nuoširdus pokalbis su aplinkiniais, šeimos nariais apie tai, kas yra mokykla ir kodėl būtina į ją eiti. Pasirinkite kelias strategijas, kurios gali padėti motyvuoti vaikus. Galbūt padės paaiškinimas, kokia mokyklos vizija ir paskirtis. Mokyklos misija: sudaryti sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti, ugdytis, tobulėti pagal savo galimybes. Mokykloje vaikai gali išmokti būti savarankiški, atsakingi, pareigingi, sužinoti įvairių mokslo sričių naujovių, tyrinėti ir eksperimentuoti, kurti, vertinti ir įsivertinti. O gal vertėtų sutelkti dėmesį į tiesioginius mokyklos privalumus. Vaikas, neįsivaizduojantis, ką jis darys vėliau, dažnai sunkiai mėgaujasi mokykla. Norint padėti jam rasti prasmę mokyklos veikloje, rekomenduojama sutelkti dėmesį į tiesioginius mokyklos pranašumus: sukurti ilgalaikę draugystę, atrasti naujų dalykų, užimti svarbią vietą grupėje ir kt. Dar naudingiau rasti konkrečių pavyzdžių, kurie daro poveikį vaikų elgesiui.


KODĖL VERTA EITI Į MOKYKLĄ?
KODĖL VERTA EITI Į MOKYKLĄ?
TAVO VAIKAS


Kalbėkite su vaiku apie mokyklos naudą kaip apie visuotinį gėrį, galimybę kurti socialinius ryšius (susirasti draugų, bendraminčių ir t. t.). Žinoma, mokykla yra svarbi kiekvienam individualiai, tačiau ji yra būtina ir visuomenės gerovei plačiąja prasme. Įrodyta, kad mokymasis mokykloje padeda: sumažinti skurdą, pagerinti sveikatą, skatinti taiką, skatinti lyčių lygybę, užtikrinti kiekvieno asmens prigimtinę teisę į mokymąsi ir kt. Pavyzdžiui, naudinga su vaiku padiskutuoti apie tai, kad ne kiekvienas vaikas pasaulyje turi teisę ir galimybių mokytis. Pasaulyje beveik 60 milijonų vaikų neturi pagrindinio išsilavinimo. Didinkite vaiko savigarbą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Motyvacijai įtakos turi vertybės ir nusiteikimas, kurį vaikas sau suteikia. Jei jis nepasitiki savimi, svarba, kurią jis teikia tam tikram dalykui arba mokyklai apskritai, gali sumažėti. Todėl svarbu padėti vaikui padidinti savivertę, skatinti pasitikėti savo jėgomis, mokytis tai daryti, apmąstant tam tikros veiklos žingsnius, keliant sau tam tikrų tikslų.

 

Prasidėjus mokslams, keičiasi vaiko dienos režimas. Koks jis turėtų būti?


Svarbu, kad kiekvienam vaikui būtų skirta pakankamai laiko miegui. 6–12 metų vaikams reikėtų miegoti ne mažiau kaip 10–11 valandų, eiti miegoti, kai tik pajunta pirmuosius miego požymius: žiovulį, nuovargį, iki 21 valandos. Gerai išsimiegojęs vaikas būna žvalus, aktyvus, gerai auga ir vystosi, noriai valgo, žaidžia. Nuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte ir tuo pačiu metu einant miegoti, lengviau užmiegama. Taip išugdome tinkamą miego higieną bei priprantame prie režimo. Lauke vaikai turėtų būti kiekvieną dieną ne mažiau kaip 1 valandą. Poilsio dienomis ir per atostogas mokiniai turėtų kuo ilgiau būti gryname ore, aktyviai judėdami, pramogaudami. Dienos režimas poilsio dienomis ir atostogų metu iš esmės neturėtų skirtis nuo režimo įprastą darbo dieną.

 

Ruošti namų darbus rekomenduojama po pamokų, pailsėjus 1–2 valandas, tačiau šios veiklos nederėtų nukelti į vėlyvą vakarą, kai vaikas jau pavargęs. Be to, ruošdami pamokas, neturėtų užsiimti pašaliniais darbais, pavyzdžiui, filmukų žiūrėjimu, nes tokiu atveju dėmesys išblaškomas ir veikla atliekama žymiai ilgesnį laiką. Be to, nukenčia jos kokybė. Dėl neformaliojo ugdymo: šios veiklos yra labai svarbios vaiko bendrųjų ir dalykinių kompetencijų plėtojimui, tačiau rekomenduojama atsirinkti vaiką labiausiai dominančias veiklas. Svarbu, kad jų nebūtų labai daug, kad liktų laiko poilsiui, laisvalaikio skaitymui ir pan.

 

Kokių klaidų tėvams nedaryti, pratinant mažuosius prie mokyklos? 


Svarbiausia į kiekvieną iššūkį žiūrėti pozityviai, kalbėtis su vaiku, aiškinantis priežastis, ką jis vienu ar kitu klausimu mąsto, kodėl jaučiasi vienaip arba kitaip. Kiekvieną situaciją reikia spręsti, nelaukti, kol ji išsispręs savaime. Mokymosi kelyje atidėtas sprendimas dažniausiai situaciją tik pagilina, nes turinio klausimai vis sudėtingėja, todėl tam tikras problemines situacijas rekomenduoju spręsti iš karto, nepaliekant spragų. Be to, tėvelių prašyčiau negąsdinti vaikų mokykla kaip vieta, kurioje itin neįdomu arba nemiela būti. Taip pat nesakyti to, ko niekada nebus. Vėlgi kalbu apie tam tikrus bauginimus ar gąsdinimus, mokymąsi siejant su tuo, kas labai neįdomu arba niekam nereikalinga.

 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis