Ekspertai apie vaikų pilietiškumo ugdymą: suteikite daugiau atsakomybės 

Tiek mokykloje, tiek šeimos aplinkoje vaikams reikia suteikti daugiau atsakomybės, savarankiškumo sprendžiant įvairius kasdienius uždavinius. Pasak švietimo ekspertų, tuomet bus ugdomas pilietiškumas – viena iš svarbiausių kompetencijų, kartu su kūrybiškumu, kritiniu mąstymu, bendradarbiavimu ir kitomis, kurios įtrauktos į bendrojo ugdymo programą.


„Šiuo metu mokyklose diegiamas kompetencijomis pagrįstas ugdymas, o tai reiškia, kad bet kurio mokomojo dalyko – matematikos, geografijos, biologijos ir kitose pamokose turi būti integruojamas pilietiškumo, kritinio mąstymo ir kitų kompetencijų ugdymas“, – atkreipia dėmesį asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė.

 

Ekspertės teigimu, pilietiškumas apima ne tik tiesiogines piliečio pareigas, kaip dalyvavimas rinkimuose ar įsitraukimas į visuomenines iniciatyvas, tačiau ir tai, kaip veikti bendruomenėje, pastebėti problemas ir jas spręsti savo aplinkoje, sutelkti kitus.

 

„Kita sritis – žmogaus teisės, svarbu gebėti suvokti, kada jos pažeidžiamos ir kaip į tai reikia reaguoti. Taip pat nereikia pilietiškumo apriboti valstybės lygmeniu, svarbus ir globalus pilietiškumas. Šiandien susiduriame su tokiais klausimais, kaip klimato kaita, migracija, o tai reikalauja pasaulio piliečio savivokos, o ne tik atstovaujančios konkrečią šalį“, – sako M. Laužikaitė.

 

Tiesa, į vaiką orientuotas ugdymas ne visada tampa realia praktika. Pasak ekspertės, klausimas yra kiek duodama atsakomybės pačiam mokiniui spręsti iškilusias problemas ir susidurti su to pasekmėmis: „O pati blogiausia reakcija – nuvertinimas. Pavyzdžiui, jeigu nepasiseka išspęsti lygties, išgirsti, kad matematika ne tau. Tai uždaro galimybes mokiniams pasitikėti savimi.“

 

Mokiniai – dalyviai, o ne stebėtojai

 

Pasak Gintaro Tubelio, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui, kai vaikai pajunta, kad jie yra svarbūs ir aktyvūs proceso dalyviai, o ne stebėtojai, tuomet jie įsitraukia į įvairias temas, ar tai būtų istoriniai įvykiai, ar klimato kaitos temos.

 

Vilniaus Žemynos gimnazija yra viena iš mokyklų, kuri dalyvavo mokinių ir mokytojų kūrybingumą, kritinį mąstymą, pilietiškumą ir kitas svarbiausias XXI a. kompetencijas ugdančioje programoje „Tyrinėjimo menas“. Šiemet kartu su Aktyvių piliečių fondu ir EDU Vilnius, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ įgyvendinamoje programoje, kuri vyksta jau septintus metus, dalyvauja 17 mokyklų Vilniuje, Klaipėdos rajone, Visagine, Švenčionyse.


Sostinės gimnazijoje pilietiškumo temos nagrinėjamos įvairiose pamokose, o pagrindinė pilietiškumo akcija – dvyliktokų organizuojamas renginys, skirtas valstybinių švenčių, Vasario 16-osios arba Kovo 11-osios, paminėjimui. Pasak G. Tubelio, moksleiviai jau kelerius metus patys organizuoja renginį – sugalvoja idėją, rašo scenarijų, pristato visai mokyklos bendruomenei.

 

„Mokinių požiūris į valstybines šventes skiriasi, jie turi savą priėjimą. Pavyzdžiui, viename renginyje mokiniams skaitant eiles pagal A. Baranausko „Anykščių šilelį“, kur minima, kaip „medžiai rankomis susikabinę“, ekrane buvo rodomi Baltijos kelio vaizdai. Istorinį kūrinį jie susiejo su šiuo laikmečiu. Mokinių kūrybingumas ir prieiga prie pilietiškumo visuomet būna originali ir paveiki“, – teigia mokytojas.

 

G. Tubelis savo bakalauriniame darbe tyrinėjo, kaip pilietiškumą supranta mokiniai, ir jį labai nustebino, kad daugelį valstybinių įvykių jie traktavo kaip eilinį istorinį faktą, kad ir sausio 13-ąją.

 

„Mokiniai teigė, kad sausio 13-oji jiems tolygi su I ar II pasauliniu karu. Tai mane pribloškė, juk yra liudininkų, visa aplinka, kuri žino, matė ar patyrė sausio 13-osios įvykius. Aš jiems pasiūliau paruošti interviu su sausio 13-osios įvykių liudininkais. Mokiniai sužinojo įvairiausių dalykų – pavyzdžiui, vienos mokinės tėvai susipažino prie TV bokšto, kiti sužinojo, kad pažįstami ar artimieji vienaip ar kitaip susiję su Lietuvai svarbia data“, – pasakoja mokytojas.

 

Pasak jo, kai vaikai suprato, kad sausio 13-osios įvykiai turėjo įtakos jų gyvenimui, siejasi su jais, tuomet visiškai kitaip pradeda vertinti šią datą – mokinius sudominti įmanoma tuomet, jeigu jie jausis istorijos dalyviais.

 

Sprendė miestelio taršos problemas

 

M. Laužikaitė pastebi, kada programoje „Tyrinėjimo menas“ yra puikių pavyzdžių, kaip mokiniai aktyviai įsitraukia į pilietiškumo pamokas. „Prieš kelerius metus Pabradėje mokiniai sprendė miestelio taršos problemas, kreipėsi į savivaldos specialistus – Pabradės seniūną, girininkus, ekologus, matavo taršos lygį, rengė žemėlapį, apie visą projektą sukūrė filmą, atributiką (maišelius). Projektas įtraukė visą miestelio bendruomenę. Tai tapo pavyzdžiu, kaip mokytis aktyvaus pilietinio veiksmo, į jį įtraukiant ir mokomuosius dalykus, kaip chemiją, geografiją ir kitus“, – pasakoja ekspertė.

 

Šalčininkų Santarvės gimnazijoje dirbusi „Kūrybinių jungčių“ praktikė, edukatorė Ineta Dirmienė atkreipia dėmesį, kad jei mokiniams suteiksi daugiau savarankiškumo, įtrauksi žaidimo elementų, pozityvūs rezultatai gali nustebinti.

 

„Pernai su penktokų-septinokų klasėmis  kūrėme Šalčininkų žemėlapį, integruodami muzikos, geografijos, lietuvių ir anglų kalbų dalykus. Vaikai patys atrinko penkis objektus, ruošė apie juos klausimus, užduotis, pritaikė muzikinius kūrinius, patys pristatė kitų klasių mokiniams. Nors pradžioje vaikai buvo apatiški, tačiau vėliau, gavę daugiau savarankiškumo, atsiskleidė ir įsitraukė visomis jėgomis. Džiugina, kad žemėlapis kaip susipažinimo su Šalčininkais priemonė naudojamas ir toliau“, – teigia I. Dirmienė.

 

Daugiau atsakomybės ir namuose

 

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir namuose svarbu leisti vaikams prisiimti atsakomybę, įtraukti į diskusijas dėl visus šeimos narius liečiančių ar visuomeninių klausimų, išklausyti nuomonę – taip ugdomas tiek kritinis mąstymas, tiek pilietiškumas.

 

„Man labai iliustratyvus pavyzdys yra vaikų gimtadieniai. Galima sukurti erdvę ir paskatinti vaikus suorganizuoti šventę sau, arba viską nupirkti, suruošti ir palikti vaikams paminėti gimtadienį. Tai skirtingos patirtys. Ar būti pasyviam vartotojui, ar aktyviam savo gyvenimo kūrėjui“, – teigia M. Laužikaitė.

 

Pasak jos, pilietiškumas apima kur kas daugiau nei patriotiškumą ar ištikimybę savo šaliai. Tai ir nuomonė ar pozicija etiniais, bendruomenės gyvenimo, politiniais klausimais. Pavyzdžiui, pasirinkti, pirkti ar nepirkti prekių, teršti ar neteršti, prisijungti ar ne prie įvairių judėjimų, dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje ir spręsti viešas ir jam aktualias problemas. 

 

„Valstybiniai renginiai ir šventinės, patriotinės kalbos nuo scenos dažnai nepadeda pasijausti bendruomenės dalimi. Ja gali tapti veikdamas drauge, įgyvendinamas iniciatyvas ir kurdamas ryšius. Per sąmoningumą, gyvenimišką patirtį, ryšį su žmonėmis ir su vietomis galima stiprinti pilietiškumą“, – teigia M. Laužikaitė.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis