Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.


Savaime suprantamas greta pagrindinio ugdymo mokykloje atrodo ir neformalusis, plečiantis vaikų domėjimosi lauką bei formuojantis papildomus įgūdžius. Tačiau girdisi vis drąsesnės ir garsesnės kalbos, kad jau ikimokykliniame amžiuje bei pradinėse klasėse būtina ugdyti ir vaikų verslumo kompetencijas ir tai turėtų būti vienas pagrindinių, prioritetinių ugdymo tikslų. Tačiau strategijos, kaip tai daryti, bei aiškaus suvokimo, kaip tai pateikti vaikams dar stinga.

Kas tas verslumas?

Pasak Valdo Jankausko, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus, visų pirma, reikėtų suprasti, kad verslumas nėra vien „perku-parduodu” gebėjimas. Tai kur kas sudėtingesnis kompleksinis skirtingų savybių, padedančių veikti socialiniame gyvenime, rinkinys. Verslumas – tai kūrybiškas žvilgsnis į supantį pasaulį ir gebėjimas sėkmingai įgyvendinti bei parduoti (plačiąja šia žodžio prasme) savo idėjas bei talentą. Galų gale verslumas – tai gebėjimas atrasti savo pašaukimą…

Nori būti verslus? Turėsi ugdyti šias kompetencijas: savarankiškumą, atkaklumą, atsakomybę, drąsa rizikuoti, gebėjimą planuoti ir idėjas paversti veiksmais, imlumą naujovėms, kritinį, loginį mąstymą, kūrybingumą ir net toleranciją. Sakote daugoka? Tačiau visos šios kompetencijos labai glaudžiai susijusios tarpusavyje, juk kūrybiškumas neįmanomas be imlumo naujovėms ar novatoriško mąstymo. O „treniruoti” jas (t. y. kompetencijas) reikėtų atsižvelgiant į vaiko amžių. Štai tik klausimas – nuo ko pradėti?

Verslumo pamokos

Ikimokyklinio amžiaus bei pradinių klasių vaikams svarbu skatinti smalsumą, motyvaciją tyrinėti aplinką, pažinti ją ir mokytis sisteminti savo stebėjimus, juos apibendrinti, daryti išvadas. Svarbu leisti skleistis kūrybiškumui, net ir ugdant bendruosius gebėjimus nesprausti į rėmus, nebausti už „neteisingas” idėjas. Jei vaikas saulę tapo žalia spalva, o medžius mėlynai, nereikėtų jo požiūrio smerkti žodžiais „nesąmonė, taip nebūna…” – kūryboje nėra teisingų ar neteisingų sprendimų, kartais laužant taisykles gimsta naujos idėjos, teigia LVJC vadovas.

Svarbus vaikams ir mokymasis kurti socialinius santykius bei komunikuoti, pasakoti ir pristatyti savo mintis bei idėjas. Štai viena iš kūrybiškumo-verslumo ugdymo užduočių šio amžiaus vaikams galėtų būti žaidimų (pvz., stalo, kortelių ar veiksmo) kūrimas ir jų pristatymas bendraamžiams. Pasiūlius pažaisti, galima iš karto patikrinti „prekės”, t. y. žaidimo, populiarumą, ar jis įtraukia, sudomina, ar jį „perka”.

Vyresnius, 5-10 klasių mokinius, jau galima paskatinti imtis sudėtingesnių projektų. Kurti kompiuterinius žaidimus, animacinius filmukus, muziką, filmuoti filmus – tai puikus būdas jų smalsumą kompiuterinėms technologijoms nukreipti konkretesnių paieškų linkme. Išsikelti tikslą ir jį įgyvendinti iki galo – štai puikus iššūkis jaunuoliams. Šiai amžiaus grupei taip pat labai svarbu mokytis pristatyti savo idėjas bendraamžiams ir pasitikrinti tų idėjų vertę. Išklausyti ir priimti „vartotojų” pasiūlymus bei pastabas gali būti nelengva, tačiau taip mokomasi socialinių kompetencijų, tolerancijos, racionalios kritikos reiškimo ir išklausymo.

Svarbiausios kompetencijos

Jei reikėtų išskirti keletą verslumui aktualių kompetencijų, kurias būtina ugdyti nuo mažens, neišvengiamai žvilgsnis krypsta į kūrybiškumą – gebėjimą mąstyti ir veikti novatoriškai. Tačiau ne mažiau svarbu išmokti tas idėjas paversti realybe, t.y., darbą atlikti iki galo, išsikelti tikslą ir jo siekti, o ne mesti viską pusiaukelėje. Gebėjimas viešai kalbėti bei sklandžiai ir aiškiai pristatyti savo idėjas – dar vienas sėkmę garantuojantis įgūdis. Juk kartais kelią į pasaulį prasiskina ne inovatyviausia, bet geriausiai pristatyta idėja. Tam pamatus galima kloti jau šeimoje, nuolat klausiant vaikų, „kaip sekėsi mokykloje, būrelyje ir pan.?” ir išklausant visų, net ir pačių keisčiausių, idėjų, istorijų… Skatindami drąsiai kurti, kalbėti, dalintis idėjomis tėvai ugdys lakios vaizduotės, jautrų, mąstantį ir save drąsiai išreiškiantį vaiką.

Verslumas praktikoje

Valdas Jankauskas primena, kad puiki proga patikrinti, ko vertos vaikų verslo idėjos realiomis sąlygomis – įvairios mugės, vis labiau populiarėjančios mokyklose, vaikų užimtumo centruose ir darželiuose. Sugalvoti, įgyvendinti ir parduoti – neįkainojama patirtis! Tačiau ir nuo tėvų priklauso, kiek jie leis vaikams tos patirties pasisemti. Čia svarbu prisiimti pagalbininko, patarėjo, bet ne pagrindinio „verslininko” vaidmenį. Jei vaikas apie mugę prisimins likus dienai-dviem, tikėtina, kad mugei ruošis tėvai, o vaikas tik pardavinės jų rankų darbą. O tai galėtų būti puiki pirmoji verslumo pamoka – jei nori išsisikirti pardavėjų būryje, turi pats ruoštis iš anksto ir ateiti su išskirtine idėja. Po mugės tėvai galėtų aptarti su vaiku, kas kuo prekiavo, kam sekėsi puikiai, o kam – nelabai, kokios idėjos-prekės ar pardavėjų elgesys patraukė dėmesį. Kokios tos sėkmės ir nesėkmės priežastys.

Ir jei net nelinkite savo vaikui verslininko ateities, jei nematote jame verslumo grūdo, sėkite jį ir puoselėkite, nes verslumas – tai platus akiratis, atidus žvilgsnis į pasaulį ir gebėjimas įsilieti į jį atrandant savo vietą, savo pašaukimą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis