Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Pagalvokite, ar jūsų atžala ne per dažnai uždavinėja klausimus: kas bus? Kodėl? Ar gali taip būti? Ar tikrai? Apsvarstykite, ar vaikas pasitiki savimi, ar visos užduotys sukelia jam nerimą, o atlikdamas užduotį yra susikaustęs, ar drovisi dažniau nei kiti? Jeigu atsakėte, kad taip, yra tikėtina, kad jis - nerimastingas vaikas.

Negalvokite, kad tai nieko ypatingo ir sureikšminti nereikia. Deja, padidėjęs nerimas sukelia kartais nepakeliamą stresą, įtampą. Nerimastingumas taip pat gali trukdyti bendrauti su bendraamžiais. Ką daryti, jei pastebėjote, kad vaiko nerimas nepagrįstai didelis? Patarimais dalinasi psichologas ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius:

Išsiaiškinkite potencialius stresorius

Kodėl vaikas jaučia stresą? Kodėl nerimauja? Įdėmiai nagrinėkite situacijas namuose ir stebėkite vaiko elgesį. Tai gali būti kasdienės situacijos namuose: tėvai per garsiai kalba, vaikas išpylė stiklinę vandens, ašaros namuose ir kt. Dažnai tokie vaikai jaučia kaltę, nors nėra kaltinami. Jie jautriau reaguoja į nesėkmes. Stebėkite vaiko elgesį ir žinokite, kas priverčia jį nerimauti.

Jei tik įmanoma, pašalinkite stresorius

Pavyzdžiui, jeigu jūsų vaikas visada nerimauja ar nepavėluos į pamoką ir negaus papeikimo iš mokytojos, pradėkite vaikui priminti apie laiką: „Mums liko valanda iki pamokų pradžios", „Dar 30 minučių kelio iki mokyklos" ir kt. Kartodami laiką jūs savo punktualiai atžalai sumažinsite nerimo jausmą dėl vėlavimo. Jeigu pašalinti stresorių neįmanoma (tarkime, triukšmo lauke), paaiškinkite vaikui. Jis turi suprasti, kad tėvai visų, nerimą keliančių, problemų išspręsti negali.

Išmokykite vaiką vidinio dialogo

Kaip tai atrodo? Paaiškinkite vaikui, jeigu kyla abejonių, jis gali jas išsklaidyti. Pavyzdžiui, jis bijo naktį miegoti vienas kambaryje dėl savo įsivaizduojamų monstrų spintoje. Mokykite vaiką patį spręsti problemas - tegu nueina iki spintos ir įsitikina, kad ten jų nėra. Be to, galite išmokyti vaiką įsivaizduoti ramią vietą, į kurią stresinėje situacijoje jis gali persikelti. Tai yra sudėtingesnis metodas, kuris reikalauja paties vaiko didesnių pastangų, tačiau taip pat efektyvus. Išmokęs vidinio dialogo, jis lengviau spręs problemas ir nerimas ar įtampą sumažės.

Darykite kvėpavimo pratimus

Nerimastingi vaikai yra linkę užgniaužti savo emocijas, todėl jie nesąmoningai pradeda valdyti savo jausmus (net sumažina įkvepiamo oro kiekį). Kada oras sulaikomas viršutinėje krūtinės dalyje - emocijos užgniaužtos ir jos niekur nedingsta, nerimas tik didėja. Taigi pripratinkite vaiką prie kvėpavimo pratimo: įkvepiamas oras ir iškvepiant tarsi numetame savo atsipalaidavusiomis rankomis. Toks pratimas nuramina.

Tekstas: Živilė Milerytė

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?