Klastinga jaunų mergaičių liga, kurios gydymas gali užtrukti ilgai

Nervinė anoreksija – valgymo sutrikimas. Prasideda pereinant iš vaikystės į paauglystę ir pasireiškia valgio ar valgymo apribojimu (kraštutiniais atvejais – visišku atsisakymu valgyti), siekiant kūno svorio sumažėjimo ir lieknos figūros.

Nervinė anoreksija dažniausiai būdinga mergaitėms ir labai retai berniukams. Priežastis lemia daugybė individualių, šeimos, sociokultūrinių, biologinių, psichologinių veiksnių. Įtakos turi ir individualūs gyvenimo įvykiai, patirtys.

Būdinga:

- kūno svoris ir kūno masės indeksas būna daug mažesnis nei turėtų būti atsižvelgiant į ūgį ir amžių. Svorio mažėjimas ar nepakankamas svorio priaugimas augant. Mažas suvalgomo maisto kiekis. Intensyvus ir dažnas sportavimas. Kiti būdai siekiant netekti svorio (pvz., vėmimo sukėlimas). Sunkiais atvejais gali išsivystyti didelis išsekimas, kuris baigiasi net mirtimi;

- didelis susirūpinimas savo svoriu ir figūra. Vengimas priaugti svorio, nevalgymas netgi esant alkiui. Nuolatinė svorio priaugimo, nutukimo baimė;

- iškreiptas savo kūno suvokimas: savęs storo matymas, netgi kai akivaizdžiai trūksta svorio; nesupratimas, kad mažas kūno svoris gali sukelti rimtas sveikatos bėdas; pasitenkinimas, numetus svorio ir bloga savijauta jo priaugus;

- praleidžiama daug laiko galvojant apie maistą, patiekalus, kalorijas, susikuriamos taisyklės apie maistą ir valgymą, praleidžiami valgiai, vengiama valgyti viešumoje;

- pacientai, sergantys nervine anoreksija, dažnai slepia, kokie liesi jie yra ar neigia turintys valgymo problemų. Jie dažnai atsisako gydymo, nenorėdami priaugti svorio.

Nervinė anoreksija gali sukelti:

- nervų sistemos sutrikimus – galvos skausmus, svaigimą, galūnių tirpimus;

- mažakraujystę;

- širdies, plaučių, kepenų, inkstų ir endokrininių liaukų sutrikimus;

- mėnesinių ciklo sutrikimus ar jų nebuvimą;

- kaulų retėjimą ir raumenų nusilpimą;

- kojų patinimą;

- pilvo pūtimą ir kitus virškinimo sutrikimus;

- odos sausumą, pleiskanojimą, skeldėjimą, pageltimą;

- plaukų, nagų, dantų susilpnėjimą, trapumą;

- pastovų nuovargį ir šalčio pojūtį.

Pacientai taip pat gali sirgti:

- depresija – pacientai didžiąją laiko dalį jaučiasi liūdni, beviltiški, nesidžiaugia dalykais, kurie paprastai sukelia laimę. Gali skųstis miego, energijos stoka, atminties ir dėmesio, mokymosi sutrikimais. Kaip kurie depresija sergantys pacientai turi minčių apie savęs žalojimą;

- nerimo sutrikimais, pastoviai daug nerimauti dėl įvairių dalykų;

- priklausomybe nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų;

- atminties, mąstymo ir dėmesio sukaupimo sutrikimais.

Kada kreiptis į gydytoją:

- pastebėjus, kad vaikui būdingi aprašyti požymiai. Šis sutrikimas gali ne tik sutrikdyti įvairių organų ir viso organizmo veiklą, bet net būti mirtinas. Jei yra minčių apie savęs žalojimą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją;

- gydytojas, siekdamas išsiaiškinti vaiko sveikatos būklę, turėtų atlikti įvairius tyrimus:

- kraujo tyrimus,

- šlapimo tyrimus,

- elektrokardiogramą (EKG).

Kaip padėti:

- gydytojo ir dietologo rekomendacijomis sudaromas planas, kaip pamažu ir saugiai priaugti svorio. Gydytojas turėtų atidžiai sekti vaiko svorį ir bendrą sveikatos būklę;

- susitikimai su psichoterapeutu ir pokalbiai apie jausmus, mintis, gyvenimą.

Gali būti taikomos įvairios psichoterapijos rūšys:

- individuali psichoterapija,

- šeimos psichoterapija (visa šeima dirba su psichoterapeutu),

- grupinė psichoterapija (prisijungiama prie pacientų grupės, turinčios valgymo sutrikimų ir dirbančios su psichoterapeutu);

- kartais nervinės anoreksijos gydymui vartojami vaistai;

- kai kurie pacientai gali būti gydomi namie, tačiau daugumai reikalingas gydymas ligoninėje. Priklauso nuo paciento svorio, simptomų ir sveikatos problemų.

Nervinės anoreksijos gydymas yra sunkus darbas ir gali tęstis labai ilgai, kartais ne vienerius metus. Daugumai pacientų po gydymo pagerėja, tačiau sergant nervine anoreksija yra dažni ligos atkryčiai, kai prieš tai buvę simptomai sugrįžta ir kūno svoris vėl sumažėja. Siekiant užkirsti kelią atkryčiams, reikia laikytis gydymo plano ir reguliariai lankytis pas savo terapeutą. Jei simptomai vėl sugrįžo, informuokite savo gydytoją kaip įmanoma greičiau, kad būtų suteikta kuo skubesnė pagalba.

Kaip išvengti

Pastebėta, kad nervinė anoreksija dažniau išsivysto vaikams, kurie pasižymi menka saviverte, polinkiu perfekcionizmui, depresijai, jų šeimoms būdingi rigidiški tarpusavio santykiai, atvirų konfliktų vengimas, per didelė vaiko globa, per dideli jiems reikalavimai. Santykiuose su vaikais yra stokojama atvirumo, supratimo, pasitikėjimo. Rekomenduotina siekti atvirų, šiltų santykių šeimoje, vengti perfekcionizmo, neadekvataus ir perdėto lieknų kūno formų sureikšminimo, ugdyti savimi pasitikintį, geros savivertės, savarankišką vaiką, mokyti suvokti ir išreikšti savo jausmus ir poreikius, vengti per didelės vaiko globos, nekelti sau ir vaikams per didelių reikalavimų.


Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis