Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Vaikas kalba apie mirtį: kada laikas sunerimti?

Gavome laišką, kuriame mama nerimauja dėl savo paauglio sūnaus kalbų apie mirtį. Moterį jaudina ir tai, kad jis paskutiniuoju metu pamėgo juodą rūbų spalvą. Ką mamai atsakys psichologė?

Ramutė klausia:

„Mano sūnui 17 metų, jau tuoj ir pilnametystė. Pradėjo įdomiai kalbėti jis paskutiniu metu. Sako, „Prieš save niekados nekelčiau rankos, bet mirti nebijau". Jam gyvenimas atrodo beprasmis, jis nieko nenori, niekas neįdomu, kartais kalba taip, lyg atkreiptų i save dėmesį. Labai mėgsta rengtis tik juodai ir vis man pabrėžia, „jei pirksi man kažką, tai tik juodą". Mes daug kalbamės, bet kartais atrodo, kad tai pasaka be galo“.

Atsako Ramunė Savickaitė-Kondreckienė, www.ipi.lt.

Iš jūsų laiško galima suprasti, kad esate sukūrusi saugią atmosferą savo ir sūnaus santykiams. Panašu, kad jums pavyksta ne tik klausytis, bet ir girdėti, ką kalba jūsų paauglys, gerbiate ir priimate jį su jo nuomone ir pasirinkimais, palikdama erdvės diskusijoms.

Akivaizdu, kad sūnus jumis pasitiki, jaučia, kad juo nuoširdžiai domitės. Tikėtina, kad esate jam autoritetas ne tik rūpindamasi jo apranga. Dėl šių priežasčių yra linkęs su jumis paatvirauti. Pasidžiaukite. Nes tai labai daug. Normalu, kad būdama jautri ir neabejinga mama atkreipėte dėmesį į sūnaus kalbas mirties tema. Bet jei teisingai cituojate jo žodžius, tai, panašu, kad vaikinas kalba ne tiek apie pačią mirtį, bet drąsą su ja susidūrus. Tą pačią, kurią transliuoja dauguma archetipinių jaunuolių, pasiryžusių mirti kovoje dėl savo idealų: meilės, draugystės, idėjų, Tėvynės. Nuo pat Antikos, Šekspyro, Sausio tryliktosios didvyrių ar šių dienų drąsių ir ryžtingų žmonių. Gali būti, kad kaip tik dabar, stovėdamas ant pilnametystės prieangio, sūnus jaučiasi subrendęs tokiems iššūkiams ir tik laukia progos pademonstruoti savo drąsą. Kalbėti apie tai irgi drąsos požymis. Jei tikslas - būti reikšmingu, leiskite jam tokiam jaustis. Jei dar grįšite prie šios temos, siūlau padiskutuoti apie jo paties idealus. Kokie jie? Galite prisiminti ir papasakoti apie savuosius.

Rengtis juodai nėra nei gerai ,nei blogai. Juoda spalva nėra blogio nešėja. Sakyčiau, priešingai - elegancijos ir praktiškumo pasirinkimas. Jei tai jus neramina, paklauskite sūnaus, kodėl jam tai šiuo metu taip svarbu. Atsiribokite nuo mitų apie" juodai besirengiančius, nubalintais veidais jaunuolius, dalyvaujančius satanistiškose apeigose, linkusius žudyti ar žudytis". Sūnus jums papasakos savo istoriją. Įsiklausykite, ką toks aprangos kodas ''kalba'' jums apie šį jauną žmogų. Būkite pasiruošusi, gali būti, kad jūsų lauks dar viena įdomi diskusija. Tačiau gali būti ir kitaip. Kad nė vienas mano pastebėjimas neatliepė jums kylančių klausimų ir nei vienas patarimas neatrodo naudingas. Jei jūs ir toliau nerimaujate stebėdama sūnų, tuomet ieškokite pagalbos, konsultuokitės, bet jokiu būdu nelikite viena su savo abejonėmis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?