Modernus mokslas Lietuvoje: ką turime dabar ir ko trūksta?

Moksleivis su šypsena ryte skuba į mokyklą, nes šiandien pamokoje matematikos mokytojas geometrijos pagrindų mokys, pasitelkęs jo mėgiamą kompiuterinį žaidimą. Vėliau laukia virtuali ekskursija į NASA, o dieną mokykloje vainikuos tiesioginis virtualus pokalbis su bendraamžiu iš JAV. Dar prieš keletą metų tokia diena mokykloje buvo tik tolima siekiamybė, tačiau šiandien Lietuvoje taip mokosi jau ne viena dešimtis vaikų.

Tiesa, išmanūs šalies pedagogai pastebi, kad, nors daugumoje mokyklų jau galima rasti mokymuisi būtinas technologijas, integruojant jas į mokymosi procesą dar kyla sunkumų. Labai svarbu ne tik, kiek turima technologijų, bet ar mokytojai geba jomis naudotis ir ar moksleiviai supranta, kaip jos galima padėti jiems mokytis.

Moderni klasė leidžia moksleiviui mokytis savu tempu

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos informacinių ir komunikacinių technologijų koordinatorė Edita Rabizaitė pastebi, kad technologijos leidžia prisitaikyti prie kiekvieno mokymosi įpročių: „Šių dienų mokiniams svarbu mokytis pasirinktu tempu, patogiu laiku. Juk kiekvienas vaikas – skirtingas. Tam, kad tai būtų įmanoma naudoju „OfficeMix" interaktyvioms pamokoms kurti, „Sway" pateiktis, „Office Forms" ir „Microsoft Classroom" programėles. Tai leidžia mokiniui mokytis 24 valandas per parą jo pasirinktu tempu, pasitikrinti savo žinias, prisidėti prie projektinių užduočių atlikimo."

Mokytis vaikams nėra visada įdomu, bet, specialistės nuomone, čia gali padėti žaidimai: „Esame įpratę, kad žaidimai tik pramogai, anaiptol. Pavasarį išbandėme „Minecraft for Education" žaidimą virtualioms mokomosioms aplinkoms kurti, mokymuisi pačių mokinių suprogramuotose aplinkose. Žaidybiniai elementai ne tik įjungia mokinių kūrybines galias, bendruomeniškumą, bet ir padeda mokytis smagiai, nepastebimai. Mokiniai ne tik nenorėjo iš klasės išeiti pamokai pasibaigus, bet noriai prie savo projektų plušėdavo ir pamokoms pasibaigus."

Anot E. Rabizaitės, technologijos taip pat mažina atstumus tarp skirtingų valstybių ir studentų: „Dabar plačiai plinta „Skype" pamokos, kurių metu mokiniai mokosi dalyvauti tarptautiniuose susitikimuose, pristatyti savo šalį, sužino apie kitas šalis ne iš vadovėlių, o susitikdami su bendraamžiais. Be to, populiarėja virtualūs „Skype" turai, kurie leidžia apsilankyti daugelio pasaulio muziejų, laboratorijų, netgi NASA yra atvira tokioms pamokoms."

Mokytojams dar trūksta supratimo

Anglų kalbos mokytoja, daug metų taikanti naujausias technologijas Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje ir keletą kartų pripažinta inovatyviausia mokytoja Tatjana Kriliuvienė sako, kad daugelyje mokyklų dar trūksta modernios įrangos ir mokymų, kaip jomis naudotis tinkamai: „Mokykloms stinga tinkamo aprūpinimo tikrai modernia technine įranga, nors iš esmės tinka visos priemonės – nuo telefonų iki kompiuterių. Be to, stingame efektyvios mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemos. Neretai organizuojami netinkamos kokybės, abejotinos išliekamosios vertės seminarai mokytojams, kai pateikiama tik teorinė medžiaga be galimybės praktiškai išbandyti naujoves – kartais apie technologijas, kurių mokykla net nematė ir neregėjo."

Mokytojai pritaria ir Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas" ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė. Jos nuomone, klaidinga manyti, kad technologijos yra kažkokia papildoma mokymo priemonė, kurią moksleiviams reikia parodyti tik ypatingomis progomis: „Vadovaujamės filosofija, kad technologijos nebėra tai, ką reikia dirbtinai įvesti į mokymosi kasdienybę. Šiandien technologijos – natūrali, neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis ir naujausių tyrimų duomenys rodo, jog ne technologijų kiekis, o mokytojų gebėjimas jomis naudotis, yra esminis faktorius, ar jos optimaliai naudojamos klasėje. Galima turėti itin daug technologijų, tačiau jei mokytojas jomis netiki, negeba jų integruoti į mokomą temą, geriau gal jų visai nenaudoti."

Technologijos mokytojus gali paversti konsultantais

„Nors moderni klasė lyg ir skamba kažkaip ypatingai, tačiau joje naudojami įrankiai – visiems puikiai pažįstami. Daugelis programėlių yra nemokamos, o mokamas tiek moksleiviai, tiek mokytojai gali gauti be papildomų investicijų per specialias mokslui pritaikytas programas. Tiesiog tereikia įsileisti jas į mokyklas ir leisti šių dienų moksleiviams mokytis taip, kaip jiems patinka", – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva" vadovas.

Anot inovatyviausios mokytojos titulą turinčios T. Kriliuvienės, norint sėkmingai išnaudoti modernias technologijas mokyklose svarbus ne tik mokytojų, bet ir pačių moksleivių indėlis.

„Svarbu suprasti, kad šiuo atveju pagrindinis tikslas – ne tik naudoti technologijas, bet siekti, jog jos padėtų moksleiviams mokytis. Ateityje mokiniai ir toliau turėtų ugdytis atsakomybę už savo rezultatus – mokytojas turi tik nukreipti jų pastangas tinkama linkme. Pats mokinys turėtų mokytis, žinoti savo poreikius, silpnąsias vietas, kelti sau problemas, planuoti veiklą, o mokytojas turėtų būti visada pasirengęs jam padėti. Tokiu būdu, mokymasis ateityje galėtų tapti dalinai virtualus, konsultacinio pobūdžio."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis