Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.

Mama klausia:

„Patarkite, nes nebežinau, kaip elgtis. Situacija tokia: 7 metų mergaitė visiškai nekalba mokykloje, nei su mokytoja, nei su bendraamžiais. Mokykloje ji pritapo, eina noriai, turi draugų, mokslai sekasi gerai, tik ta „maža problemėlė“ - nekalbėjimas. Lankėmės jau ne pas vieną psichologę, manoma, kad tai galima būtų įvardinti kaip selektyvųjį mutizmą, tačiau realiai niekur jokios pagalbos nesulaukiame. Iš vienos pusės situacija kaip ir nėra bloga, iš kitos pusės neramu, o kaip bus toliau, ar sugebės mergaitė persilaužti, kaip toliau jai seksis mokslai ir pan. Nežinau, kokią poziciją turėčiau užimti aš pati. Nesijaudinti labai sunku, nors ir žinau, kad spaudimas gali tik pabloginti situaciją“.

Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Ačiū už Jūsų atvirumą, nuoširdumą. Rašote, kad jūsų dukra nekalba mokykloje, dukros nekalbumas jus neramina. Numanote, kad dukra gali turėti selektyvaus mutizmo sutrikimą. Nerimaujate dėl dukros ir norite jai padėti. Džiaugiuosi, kad su jus slegiančiais sunkumais neliekate viena ir ieškote specialistų pagalbos.

Selektyvus mutizmas – vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas, kuris yra charakterizuojamas vaiko negebėjimu efektyviai komunikuoti, kalbėti specifinėse socialinėse situacijose. Paprastai vaikai su selektyviojo mutizmo sutrikimu negali kalbėti socialinėse situacijose, kuriose tikimasi kalbėjimo (pvz., mokykloje, darželyje ar kt.), nepaisant to, kad vaikai sėkmingai kalba kitose situacijose (pvz., bendraudami su tėvais namų aplinkoje ar kt.). Selektyvų mutizmą turintys vaikai nori komunikuoti ir bendrauti su kitais asmenimis socialinių situacijų metu, tačiau dėl stipraus patiriamo nerimo negali efektyviai komunikuoti.

Vaikai su šiuo sutrikimu ne tik nekalba, bet ir turi socialinio įsitraukimo, neverbalinio bendravimo sunkumų. Nors selektyvus mutizmas dažniausiai pasireiškia vaikams iki penkerių metų amžiaus, bet gana dažnai šis vaikų sutrikimas išryškėja pirmaisiais metais mokykloje. Paprastai šio sutrikimo simptomatika trunka bent vieną mėnesį.

Labai svarbu suprasti, kad selektyvaus mutizmo sutrikimui yra būdingas intensyvus ir pastovus nerimo jausmas, kuris yra labai nemalonus jį patiriančiam vaikui. Todėl neretai selektyvų mutizmą turintys vaikai dar yra vadinami tyloje kenčiančiais vaikais. Gana dažnai vaikų, turinčių selektyvaus mutizmo sutrikimo diagnozę, baimė ir nerimas tampa tokie stiprūs, jog pradeda trikdyti kasdienį vaikų gyvenimą. Nerimas gali labai stipriai paveikti vaiko gyvenimą, sutrikdyti vaiko mokyklinius pasiekimus, santykius su bendraamžiais, laisvalaikio veiklas, savivertės jausmą. Nerimastingi, selektyvaus mutizmo sutrikimą turintys vaikai dažnai yra drovūs ir turi mažiau draugų nei jų bendraamžiai. Jie taip pat gali turėti ir kitų įvairių problemų mokykloje. Paprastai mokiniai, turintys selektyvaus mutizmo sutrikimo diagnozę, mokykloje gali susidurti su garsaus skaitymo, kalbėjimo prieš auditoriją, darbo grupelėse ir kt. sunkumais.

Neretai selektyvų mutizmą turintys vaikai dar yra vadinami tyloje kenčiančiais vaikais.Psichologė Živilė KRAUJALĖ
Ankstyvoji sutrikimo diagnostika ir intervencija yra labai svarbios, kadangi turimas vaiko sutrikimas trukdo įprastam, normaliam vaiko gyvenimui ir turi neigiamos įtakos įvairioms vaiko gyvenimo sritims. Kuo anksčiau yra diagnozuojamas sutrikimas ir skiriama ankstyvoji kompleksinė specialistų pagalba, tuo geresni rezultatai yra pasiekiami, užkertamas kelias sutrikimo simptomatikos intensyvėjimui, gretutinių sunkumų atsiradimui, vaikas ir šeima geriau adaptuojasi, integruojasi į visuomenę.

Gana dažnai vaikams su selektyvaus mutizmo sutrikimu yra rekomenduojama kognityvinė-elgesio terapija. Kognityvinės-elgesio terapijos metu vaikai mokosi atpažinti fiziologinius ženklus, kurie identifikuoja jų nerimą, taip pat jie mokosi identifikuoti netinkamą vertinimą, kuris neutralius stimulus paverčia nerimą keliančiais. Dar daugiau, terapijos metu vaikai mokosi kognityvinio pertvarkymo strategijų bei adaptyvių įveikos strategijų. Vaikai praktikuoja savo naujus įgūdžius atlikdami užduotis. Šių užduočių metu vaikai gali susidurti su nerimą keliančiomis situacijomis ir ilgainiui išmoksta adaptyvesniais būdais tvarkytis su sunkumais.

Taip pat selektyvaus mutizmo sutrikimą turintiems vaikams yra reikalinga pagalba ugdymo įstaigoje. Veiksminga ir individuali pagalba vaikui mokykloje gali būti vykdoma bendradarbiaujant tėvams, mokytojams ir specialistams. Bendradarbiavimo tikslas - sumažinti vaiko nerimą kalbėti ir tuo pat metu skatinti sąveiką ir bendravimą visose situacijose.

Gana dažnai vaikų, turinčių selektyvaus mutizmo sutrikimo diagnozę, baimė ir nerimas tampa tokie stiprūs, jog pradeda trikdyti kasdienį vaikų gyvenimą. Nerimas gali labai stipriai paveikti vaiko gyvenimą sutrikdydamas vaiko mokyklinius pasiekimus, santykius su bendraamžiais, laisvalaikio veiklas, savivertės jausmą.Psichologė Živilė KRAUJALĖ
Labai svarbu, kad su vaiku dirbtų ne tik kompetentinga psichikos sveikatos specialistų komanda, bet ir pagalbą namų aplinkoje užtikrintų šeima. Savo dukrai galite bandyti padėti su ja kalbėdama apie įvairias emocijas ir jas įvardydama, taip pat žaisdama žaidimus, susijusius su emocijomis. Labai svarbu, kad jūsų dukra mokėtų atpažinti ir įvardyti įvairias emocijas. Dar daugiau, galite pabandyti padėti vaikui suvokti ryšį tarp įvairių situacijų, joms esant kylančių jausmų ir minčių. Padėkite dukrai suprasti, kaip jos neigiamos ir pesimistinės mintys veikia jos savijautą ir elgesį, mokykite dukrą kylančias neigiamas mintis keisti į pozityvias ir konstruktyvias. Taip pat nerimaujantiems vaikams neretai padeda atsipalaidavimo technikų mokymasis. Galite pabandyti išmokyti dukrą įvairių atsipalaidavimo strategijų:

- lėtas ir gilus kvėpavimas;

- raumenų įtampos ir atpalaidavimo pratimai;

- vaizduotės pratimai;

- skaičiavimas iki dešimties ir daugiau;

- išėjimas pasivaikščioti;

- kokia nors maloni veikla ir kt.

Vaiko raida yra kintanti, dinamiška. Suteikus vaikui reikiamą specialistų pagalbą, galima tikėtis gerų rezultatų. Dėkoju, kad nelikote viena su savo sunkumais, slegiančiais jausmais. Linkiu kantrybės ir sėkmės.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?