Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Vaikas kalba apie mirtį: kaip pasielgti tėvams?

Vaikams prakalbus apie mirtį, tėvai neretai sutrinka ir nerandu tinkamo paaiškinimo į vaikui kylančius klausimus. Kaip reikėtų elgtis, jei vaiką domina mirties tema, pataria specialistė.

Iš mamos Žanos laiško:

"8 metų mano sūnų užklumpa blogos mintys apie mirtį, nežinau kaip jam padėti, kaip su juo kalbėtis. Dar jis mini, kad mirtį jam primena prieš du metus miręs prosenelis".

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip išrinkti vaikui vardą, dėl kurio nereiktų gailėtis
Nusivylusi jauna mama: mane erzina viskas, kas susiję su vaiku

Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Lina Vėželienė.

Mintys apie mirtį užklumpa ne tik suaugusius. Dažnai mirties baimę išgyvena ir vaikai. Juos neramina nebūties, praradimo, pomirtinio gyvenimo klausimai. Kas bus, kai manęs nebus? Ar mirs mano mamytė? Kas atsitinka, kai žmogus numiršta? Tokie vaikų klausimai ir baimingi išgyvenimai dažnai suaktyvėja po artimo žmogaus mirties ar po dalyvavimo laidotuvėse.

Jūsų sūnus taip pat mini, kad mintys apie mirtį jam kyla po prosenelio mirties. Nereikėtų manyti, kad mintys apie mirtį yra blogos. Mirtis, kaip ir gimimas yra natūralūs egzistenciniai faktai. Kaip nė vienas neatsirandame šiame gyvenime be gimimo, taip neišeiname be mirties. Kalbėti su vaiku apie žmogaus gyvenimo baigtį nėra blogai, svarbu kad tą jūs darytumėte jam suprantama kalba.

Čia labai svarbu paklausti savęs, ar jūs pati jau esate radusi priimtinus atsakymus į vaikui kylančius klausimus? Koks jūsų pačios santykis su mirties temą? Jei jus baugina mintys apie tai, kad gyvenimas neišvengiamai baigiasi mirtimi, tai suprantama, kad ir į vaiko klausimus bus labai sunku atsakyti ramiai, jam paaiškinant šią egzistencinę duotybę.

Galbūt prieš dvejus metus su jūsų vaiku buvo per mažai kalbėta apie tai, kas nutiko jo proseneliui, kodėl jis paliko šį pasaulį.

Psichologijoje yra toks terminas - "situacijos normalizavimas". Galbūt, mirus proseneliui, suaugę žmonės per mažai skyrė laiko ir pastangų paaiškinti vaikui, kad mirtis, o ypač labai seno žmogaus mirtis, yra normalus gyvenimo baigties faktas; kad mirtis nėra blogis, apie kurį reikia kalbėtis tik pašnibždomis ar visai geriau nekalbėti.

Mirtis yra natūrali ir neišvengiama žmogaus gyvenimo baigtis ir tą faktą ramiai, vaikui suprantama kalba galima kaip tai perteikti.

Dažnai pagelbėja vaikiškos knygelės arba pasakos, kuriose kas nors miršta. Kai kurie tėvai pasinaudoja situacijomis, kai reikia palaidoti mirusią žuvytę iš akvariumo, ar rastą negyvą paukštelį (žiogelį ir pan...).

Linkiu jums drąsiau pažvelgti į savo santykį su mirties tema, tuomet lengviau rasis ir pagalbos būdas vaikui.

Daugiau klausimų ir psichologų atsakymų rasite portalo skiltyje "Klausk psichologo". Užduokite savo klausimą ir Jūs!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?