Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Taip antradienį, pristatydamas 2017 metų Vyriausybės ataskaitą, teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pasak Premjero, ankstyvesnis vaikų atėjimas į švietimo įstaigas naudingas ne tik visapusiškai vaikų raidai vaikystėje, bet ir vėlesniems mokinių ir suaugusių asmenų pasiekimams.

Specialistų nuomonės dėl visuotinio ankstyvojo vaikų ugdymo skiriasi.

Leisti tėvams pasirinkti, nuo 5 ar 6 metų jų vaikui pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo klases - geras siūlymas, tačiau privalomai ankstinti priešmokyklinį ugdymą, nustatant, kad priešmokyklines klases lankys visi 5 metų sulaukę vaikai, būtų klaida. Taip Eltai teigė psichologijos mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytoja Monika Skerytė-Kazlauskienė.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, galimi ugdymo ankstinimo modeliai aptariami ir derinami su švietimo bendruomene, įtraukiant pedagogus, tėvus bei savivaldybių švietimo specialistus.

Daug diskutuojama apie mokyklų pritaikymą ankstyvajam ugdymui - kokia turi būti aplinka, programos, dienos režimas.

M. Skerytės-Kazlauskienės nuomone, tai tas pats darželis - tik mokykloje. „Ir kam griauti tai, ką turime gero? Teko lankytis Londono mokyklose, į kurias vaikai pradeda eiti nuo 3 metų. Tai tas pats darželis, tik vaikai nemiega pogulio, todėl pervargsta arba būna mokykloje trumpai. Ir jiems kyla labai daug problemų dėl to, kad vaikai pradeda anksti eiti į mokyklas", - sakė psichologė.

Lietuviai mėgsta remtis suomiais, tačiau kai kalbama apie ankstyvą ugdymą - nebe. „Kiek žinau, kaip ir Lietuvoje, suomiai į priešmokyklines klases lydi šešiamečius, mokyklą dauguma vaikų pradeda lankyti septynerių.dr. Monika Skerytė - Kazlauskienė
Pasak specialistės, ugdymo programos vaikų darželiuose - Lietuvos stiprybė. „Ne visos valstybės tokias turi. Mūsų darželiuose galbūt reikėtų skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, tačiau ugdymas juose tikrai stiprus. Imti tai ir sugriauti, nes Europa vietą, kur pradedami ugdyti vaikai, vadina mokykla, o mes - darželiu, nematau prasmės", - sakė ji.

Lietuviai mėgsta remtis suomiais, tačiau kai kalbama apie ankstyvą ugdymą - nebe. „Kiek žinau, kaip ir Lietuvoje, suomiai į priešmokyklines klases lydi šešiamečius, mokyklą dauguma vaikų pradeda lankyti septynerių. Priešmokyklinėse klasėse suomių vaikai, kaip ir Lietuvoje, daug žaidžia, ir tikrai nėra taip, kad vyktų akademinės pamokos", – sakė Vaiko psichologijos centro atstovė.

Vaikai pradeda mokytis vos gimę: išmoksta vaikščioti, kalbėti, bendrauti su kitais. Tačiau jų mokymasis - ne akademinis. Pasak M. Skerytės-Kazlauskienės, pagrindinė vaikų iki 7 metų amžiaus veikla - mokymasis žaidžiant.

Idėja ankstinti pradinį ugdymą - ne nauja. Kartą jau buvo bandoma 6 metų vaikus pasodinti į mokyklos suolą.

Šeimos - labai skirtingos. M. Skerytės-Kazlauskienės įsitikinimu, svarbiausia būtų pasiekti, kad ankstyvasis ugdymas būtų prieinamas vaikams, kuriems gresia socialinė atskirtis, nepriežiūra, ugdymo trūkumas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?