„Kiekvienas žmogus, vyresnis negu 11 metų, jaučia, kad gyvenimas ne toks, koks buvo, o ir jis pats labai pasikeitė. Tai pastebi ir tėvai – štai buvo mažas, geras, klausantis vaikas, visas „tavo“, ir staiga neatpažįsti – nesitvarko, nevažiuoja į parduotuvę ar pas močiutę, kartais net nebesiprausia. Tarsi ne ten jo interesas. O interesas – ne tėvų paklausyti, o atrasti, kad tu priklausai sau pačiam“ ,– pasakojimą apie paauglystės laikotarpį pradeda psichologas Vytis Valantinas.

“Nesutinku, kad paaugliui visada reikia stengtis dėl pažymio. Kalbant apie jauną žmogų, kokį pažymį jis ten galėtų turėti, jeigu norėtų ar labai pasistengtų, nėra taip svarbu, erdvės sąmoningam mokymuisi daugelis turi tikrai mažai. Svarbiausias dalykas paauglystėje iš tiesų yra mokykla. Bet ne dėl pamokų. Jei paauglys nenueina į mokyklą blogai ne tai, kad jo pažangumas krenta, bet tai, kad jo nemato bendraamžiai. Paaugliai turi eiti būti su klasiokais. Jie mokosi gyventi sociume. Paauglystėje baisiausia yra ne prasti pažymiai, bet vienišumas, iškritimas iš sociumo“, – sako Vytis Valantinas.

Vyčio Valantino podcast kanalo tėvams 12-oji laida “Paauglystės prasmės“ yra apie tai, kaip paaugliai ieško tilto į suaugusiųjų pasaulį. „Kur yra ta brasta ar siena, kurią perėjęs atsidurtum tenai?“

Kviečiame klausytis.

SoundCloud: ČIA

Spotify: ČIA

Apple podcasts: ČIA