Viena iš emocinės prievartos rūšių yra laikyti vaiką ar paauglį mažesniu, nei jis yra. Elgtis su juo kaip su mažesniu, nei jis yra. Ir taip stabdyti jo raidą. Neleisti vaikui patirti sunkumų, būdingų jo raidos etapui. Perdėtai rūpintis. Spręsti sunkumus už vaiką.
Dažniausiai taip daro mylintys tėvai, norintys gero savo vaikui. Išsilavinę, sėkmingi, gerai organizuoti. Jie sprendžia vaiko problemas greičiau, nei vaikui pavyksta pačiam ką nors dėl saves nuspręsti. Kai kuriems paaugliams ir net jauniems suaugusiems tėvai visad prikrauna ir užkuria židinį. O jiems belieka sėdėti ir žiūrėti. Kaip dega malkos.
Psichologas Vytis Valantinas pabrėžia, kad tam tikros kontrolės paaugliui reikia. Paauglys turi žinoti, kas jam yra leistina, o kas – ne, kada jis turi grįžti į namus, kokios laisvalaikio formos priimtinos. Tėvai turi žinoti paauglio mokymosi situaciją, žinoti vietas, kur jis lankosi ir pažinoti žmones, su kuriais jis leidžia laiką.
Paaugliui, pasak specialisto, labai reikia suaugusiųjų pagarbos ir atjautos, kurios jam kartais sunku sulaukti. Tačiau savo naujoje tėvystės laidoje psichologas kalba apie kitą paauglystės pusę – vis dažniau tėvams būdingą perdėtą paauglių kontrolę, kuri nuvertina paauglio gebėjimus.
Psichologo Vyčio Valantino podkasto apie paauglystės iššūkius klausytis galima:
Visus psichologo Vyčio Valantino podkastus tėvystės tema ir kanalą tėvams „Psichologinė pagalba vaikui ir šeimai“ rasite ČIA.
