Trijų vaikų mamos Evos Kazlauskienės nuomonė apie nuotolinį mokymąsi

Nustokime bambėti, laikas kartu padirbėti.

Šiame tekste nesiremiu vien tik savo šeimos pavyzdžiu, nesiekiu nė vieno įžeisti, todėl nepriimkite asmeniškai. Tačiau kviečiu susimąstyti, ar viskas, ką darome, galvojame ir viešai postringaujame, yra teisinga.

 

Tvardžiausi ir tylėjau, kad grubiai neleptelėčiau tada, kai vaikų neturintys ar vienintelį savo darželinuką seneliams (taip, taip, tiems, pas kuriuos šiuo metu nerekomenduojama išvis vykti) nukrovę tautiečiai postringavo ir net kūrė eiles apie tai, koks mielas, geras laikas karantinas šeimai pabūti kartu ir kaipgi nenorėti būti daugiau su artimaisiais. Atsakau už daugelį šeimų! Ne, buvimas su savo vaikais mums nėra kančia, bet ir ne dieviškoji palaima šiuo metu, nes tai nėra turiningos atostogos ir kokybiško laiko vaikams tėvai neturi galimybės suteikti. Jūs rimtai įsivaizduojate galintys išmintingai paauklėti tas šeimas, jų batų nepasimatavę?! Daugumai šeimos laikas, atostogos, išeiginės yra palaima tada, kai tu gali vaikams suteikti visavertį poilsį, bendras keliones, susitikimus su artimųjų šeimomis ir galiausiai gali laiku paduoti šilto maisto, pasirūpinti kokybišku miegu. Ar visa tai įmanoma tuomet, kai abu tėvai dirba namie nuotoliniu būdu ar turi tiesiogiai eiti į darbą?! Šia tema nesiplėsiu, tiesiog siūlau prieš postringaujant pamėginti įsivaizduoti.

 

Savaitgalį lyg koks spam'as ėmė plisti peticija nutraukti mokslo metus, perkeliant vaikus į aukštesnę klasę. Mano atsakymą, kad nepasirašysiu, palydėdavo auklėjamasis rašinėlis, kad tiesiog privalau tai padaryti vardan vaikų gerovės. JŪS RIMTAI?!

 

– Negi nuoširdžiai manote, kad perkėlimas į aukštesnę klasę užpildys tą nebaigto kurso spragą ir vaikas automatiškai mokės viską, ko nepasimokęs pavasarį?

–       Esate tikri, kad Rugsėjo pirmąją eisime į mokyklas, o rudenį neištiks dar viena COVID-19 banga, kuriai ir vėl būsime nepasiruošę?

–       Turite pakankamai pedagoginių žinių užpildyti mokymosi spragas ir paaiškinti visus dalykus (tuomet ploju jums atsistojusi, nes net pirmokui paaiškinti daugybės taisyklių negaliu, tiesiog žinau, kad taip reikia, tačiau kodėl – ne visada), todėl esu tikrai suinteresuota, kad kokybišką ir tikslų paaiškinimą jis gautų iš savo mokytojos. Na, o tiems, kas pedagogų darbu yra nepatenkinti: pasinaudokite šia žvaigždžių valanda suspindėti.

–       Žinant mūsų fantastiškai netikėtus politikų sprendimus, jei nutrauksime mokslo metus, esate tikri, kad jų nesugalvos pradėti rugpjūtį ar spragoms užpildyti patrumpins moksleivių atostogas?

–       Mokytojų nuotolinis darbas gali tapti ateityje puikiu pavyzdžiu vyresniųjų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kuriose kol kas nuotolinis darbas dažną kartą yra paverstas tėvų savarankišku ir laisvanorišku ugdymo procesu.

 

Dar pirmadienį, pirmąją nuotolinio mokymo dieną, po tokia peticija turbūt būčiau neapgalvotai padėjusi parašą ir pati. Ir dabar galiu prisipažinti, kad tai būtų baisiai neapgalvota mano klaida. Manau, kad mano pirmokui būtent ši klasė yra pagrindas suformuoti mokymosi / namų darbų kultūros pagrindus, suvokti mokytojo autoritetą, padėti pamatus sklandžiai tolimesnei mokymosi eigai.

 

Taip, pirmoji nuotolinio mokymo diena tikrai privertė išgerti vaistų nuo galvos skausmo dar dienai neįpusėjus, o vakare nurimti prieš miegą reikėjo širdies lašų. Iš vėžių išmušė užlūžusios bemaž visos mokymuisi skirtos platformos – nuo dienynų iki elektroninių užduočių puslapių, tad tokiam iššūkiui kasdien pasiruošti morališkai buvo sunku. TAČIAU... Ar visi išmokstame važiuoti dviračiu vos pirmąkart ant jo atsisėdę, ar paėmusios virbalus imame profesionaliai megzti įmantriausius raštus?! Todėl pažabojau savo kantrybę ir, kaip vienas psichologas sakė, leidau vaikui išbandyti „džiunglių testą“: palikau vieną kambaryje su kompiuteriu ir vadovėliais, po pamokų jis išdidžiai pareiškė jau ir namų darbus pats pasidaręs!


Žmonės gali klysti, mokytojai taip pat žmonės ir jie turėjo tik DVI SAVAITES pasiruošti šiam netikėtam pokyčiui. Jų krūviai padidėjo milžiniškai, todėl supratimas ir palaikymas, o ne kritikos lavina dabar būtų pedagogams kaip niekada naudinga. Jei ir toliau neišmoksime gerbti ir klausytis pedagogų, bijau, kad po koronaviruso pabaigos gydyti reikės išsekusius mokytojus. Prasidedant antrajai nuotolinio mokymo savaitei, daugeliui mokytojų norisi statyti paminklą gyviems esant, nes jie ne tik stengiasi užtikrinti sklandų mokymosi eigos procesą, ištaisyti nufotografuotus ir online padarytus namų darbus bei parašyti vertinimus, bet ir yra priversti amortizuoti vaikų patyčias, tėvų nepasitenkinimą ir susigyventi su daugybe trikdžių ir nesklandumų. Todėl, mieli Tėveliai, pamėginkime ne peticijomis, o bendru darbu užtikrinti sklandesnį procesą ir tapti mokytojams pagalbininkais, o ne priešininkais.

 

Manau, kartu mes galime tikrai daugiau:

–       Užuot kaltinę ar tyliai piktinęsi, kalbėkite su mokytoju, tarkitės, siūlykite. Pokalbiai daro stebuklus, mokytojai atviri konstruktyviam pokalbiui, tačiau nepulkite jų, nekaltinkite, tiesiog išsakykite mintis, nuogąstavimus.

–       Jei jūsų mokykloje nuotolinis darbas virtęs savarankišku, kalbėkitės su pedagogais, mokyklos vadovybe, panašu, kad mokykla netinkamai atliko namų darbus ir nepasiruošė nuotoliniam mokymui. Nereikia šaukti, kad nutrauktų mokslo metus, reikia kantriai kovoti, kad nuotolinis mokymas ir būtų NUOTOLINIS, o ne SAVARANKIŠKAS. Visiems sunku, turime padėti vieni kitiems. Patikėkite, tikrai žinau pavyzdžių, kuomet mokytojai ar mokyklos bendruomenių atstovai vyko į namus pas moksleivius padėti tėvams suinstaliuoti reikiamas programas, kantriai telefonu aiškinosi techninius nesklandumus. Ne, tai neįėjo į jų pareigas, tai paprasčiausias žmoniškumas.

–       Neturite namie techninių galimybių kiekvienam vaikui mokytis nuotoliniu būdu, pasikalbėkite apie tai su mokykla, dažna mokykla laikinai paskolina kompiuterius vaikams, o, pvz., Šiauliuose viena interneto bendrovė pasiūlė visiems neturintiems interneto šiuo laikotarpiu suteikti jį nemokamai. Galimybių visada yra, tereikia jų paieškoti ir užčiuopti.

–       Mokytojai turi savo sistemą, negalvokime, kad mes geriau išmanome pamokos struktūrą ir dėstymo būdus nei N metų pedagoginės patirties turintys žmonės.

–       Nemenkinkime mokytojų autoriteto, leiskime pirmiausia vaikui konsultuotis su mokytoju, o tik tada su mumis. Neįsivaizduokime, kad galime geriau, bijau, kad galime padaryti nepataisomų mokymosi klaidų.

–       Nesufleruokite vaikui atsakymų, nedarykite už jį ir net kartu namų darbų (kol jūsų pagalba nėra būtina). Mokytojai tokiems sufleriams kol kas labai atlaidūs, kartais pajuokauja, kad dėkoja tėvams už atsakymą, tačiau kartu su tėvais atsakinėjantiems moksleiviams, manau, ir pažymį galėtų dalyti perpus. Nepamirškite, pasakinėdami vaikams duodate tobulą apgaudinėjimo, melavimo ir špargalkių naudojimo pamoką. Karantinas kažkada baigsis ir į mokyklą vaikas eis vienas, be jūsų, todėl leiskite pedagogui matyti realią situaciją, daromas klaidas, o ne iškreiptą „tobulybės“ vaizdą. Mokytojai neabejotinai tiki, kad jūs puikiai išmanote trečios ar net dešimtos klasės kursą, ir jiems nebūtina tikrinti šio fakto.

–       Jei manote, kad nuotolinis mokymas virto daugiau savarankišku vaiko darbu, pasikalbėkite su mokytoju apie tai.

–       Nepamirškite, kad daug mokytojų turi tilpti vietoj 45 į 30 minučių, aiškindami pamoką, t. y. pamoka sutrumpėja trečdaliu, taigi, pasirūpinkime, kad ugdymo procesui netrukdytų namų aplinka, mokytojas neturi tramdyti šalia šėlstančių šeimynykščių, garsiai kalbančių tėvų, tai išderina ne tik visą klasę ir pedagogą, bet ir jūsų vaiką.

–       Jei kyla neaiškumų pamokos metu, tėveliai, mes galime pasinaudoti konsultacijų laiku ir, užuot trukdę bendrą pamoką, gauti kokybišką asmeninę konsultaciją. Nepamirškite, kiekviena minutė itin brangi.

–       Jei vaikas jaučia nelygybę, kad nuolat kelia ranką, o paklausiamas vos kartą, pasikalbėkite su vaiku. Štai ką pasakiau savo sūnui (nežinau, ar tai teisinga, bet pasidaliju, nes jis visiškai neišgyvena, jei nėra klausinėjamas: „Keldamas ranką, tu parodai, kad žinai, ir nesvarbu, kad negauni progos pasisakyti, tu esi šaunuolis, nes jau žinai moki, gali. Mokytojai ne mažiau svarbu, kad tai, ką tu žinai, išmoktų ir tie, kam ranką pakelti nedrąsu, mokytojas turi įsitikinti, kad ir nekeliantieji rankos įsisavino pamoką, viską suprato, todėl pirmiausia svarbu paklausti būtent juos. Ir net jei visa klasė kelia ranką, atsakyti gali tik vienas. Atsakyti garsiai nėra taip svarbu, kaip mokėti ir žinoti. Atsakymas garsiai yra visiška smulkmena.“). Nuoširdžiai siūlau negrūzinti mokytojų tokiais nepasitenkinimais ir dar blogiau – drauge su vaiku nekaltinti mokytojo.

–       Ką bedarytumėte ar sakytumėte, kaip apmaudu bebūtų, prisiminkite, kad karantinas baigsis ir jums reikės gyvai susitikti su mokytoju. Vaikui taip pat.

–       Nuotolinio mokymo procesas jums atrodo chaotiškas? Įsitikinkite, ar to chaoso nesukėlė jūsų atžala. Vos tik prasidėjus nuotoliniam, pareigūnams teko priminti, kad nuotolinė pamoka yra vieša vieta ir už chuliganišką elgesį, necenzūrinių žodžių vartojimą joje gresia bausmė – nuo įspėjimo iki 240 eurų. Dėl tokio elgesio už vaikus iki šešiolikos metų atsako tėveliai, o nuo 16 metų – patys vaikai. Beje, tokius atvejus galima registruoti www.epolicija.lt. Sakysite, mokytojai gali pašalinti netinkamai besielgiantįjį? Žinoma, tačiau kol tai padaro, žala paprastai jau būna padaryta ir pamoka sugadinta. Todėl pasirūpinkite, kad moksleiviai nesidalytų virtualios pamokos nuoroda su pašaliniais asmenimis, pamokose elgtųsi korektiškai ir nereikėtų gauti nei piniginių baudų, nei auklėjamojo mokinio atjungimo nuo ugdymo proceso keletui dienų.

–       Vaikai nepaprastai imlūs technologijoms, puikiai ir greitai perpranta programas, net mažiausieji greitai atranda būdų pamoką paversti pramoga, pvz., susirašinėja pokalbių lange, todėl mokytojas taip pat priverstas trukdyti pamokos laiką ir auklėti nenuoramas. Leiskime savo informacinių technologijų žinias pasitikrinti informatikos, o ne kitose pamokose.

 

Šiuo tekstu visiškai nesiekiu auklėti ar įžeisti tėvų, tiesiog manau, kad kartu mes galime daugiau, nei pasirašyti peticiją. Mes galime pasinaudoti unikalia galimybe prisijaukinti technologijas taip, kad mūsų vaikų ugdymo ir lavinimo nesutrikdytų nenuspėjami netikėtumai. Bičiulės šeimoje auga keturi mokyklinio amžiaus vaikai ir ji taip pat viešai pasisako, kad šis procesas gali būti puikiai sukontroliuojamas, sklandžiai užtikrinamas ir jokiais būdais nenutraukiamas. Šiuo metu išmoktos pamokos (ne, dabar aš ne apie tas, kuriose kasdien sėdi vaikai) mus gali sustiprinti, jeigu rudeniop, kaip prognozuojama, ištiktų antroji koronaviruso banga ar kitas gyvenimiškas nenuspėjamas kataklizmas.

 

Tikiu, kad šį išbandymą galime priimti lygiai taip pat nesunkiai, kaip socialiniame tinkle šiuo metu itin populiarius ir dažnus iššūkius.

 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis