Organizacijos „Niekieno vaikai“ savanoriai pasiryžę net per karantiną teikti emocinę pagalbą vienišiems vaikams ligoninėse visoje Lietuvoje. Viena iš atkakliausių savanorių – Vesta Jozonienė, prieš savaitę grįžo iš intensyvios pamainos Kaune, kuomet prižiūrėjo trijų mėnesių kūdikį. Kita savanorė, Vesta Petrauskaitė, penkias paras budėjo prie septynerių metų berniuko Klaipėdos ligoninėje. Abiems moterims tai buvo pirmasis budėjimas prie vienišų vaikų, tad jų patirtys ir įspūdžiai – itin nuoširdūs.
Savanoriauti paskatino laisvas laikas ir noras padėti
Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanorė Vesta Petrauskaitė šiuo metu studijuoja šokio meną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tad viena iš sudėtingiausių užduočių merginai buvo suderinti studijų laiką su savanoryste: „Nors ir studijuoju, pastebėjau, kad turiu šiek tiek laisvo laiko, kurį galėčiau išnaudoti produktyviai. Pradėjau domėtis ne pelno siekiančiomis organizacijomis ir pamačiau iniciatyvą „Niekieno vaikai“. Nusprendžiau, kad noriu savanoriauti būtent su vaikais ir jiems suteikti emocinę pagalbą. Iš pirmo žvilgsnio mano studijos nėra susijusios su savanoryste, bet galime įžvelgti sąsajų – mus ruošia kaip atlikėjus ir pedagogus. Ateityje gali tekti dirbi su vaikučiais, tad savanorystė tuo pačiu padeda ir man – galiu pažinti vaikų psichologiją bei tobulinti bendravimo įgūdžius.“
Kaune savanoriaujanti V. Jozonienė teigia, kad po ilgų paieškų iniciatyva „Niekieno vaikai“ sujaudino savo tikslu – padeda praskaidrinti vienumoje paliktų vaikų kasdienybę. „Nutariau prisidėti prie šios iniciatyvos, nes noriu vaikučiams suteikti visapusišką pagalbą, jog jie jaustųsi gerai ir komfortiškai. Juk kiti vaikai gydymo įstaigose yra prižiūrimi tėvelių, kurie budi visą laiką. Net nesusimąstome, kad yra labai daug vienišų vaikų, kurie palikti ligoninėje su savo baimėmis ir nerimu. Džiugu, kad dėl šios iniciatyvos nuo 2018 m. birželio jau daugiau nei 380 vaikų neliko vieniši.“
Pirmoji budėjimo patirtis
Abi moterys pirmąjį budėjimą su vaikais patyrė per karantiną. Paprastai savanoriai budi pasirinktomis dienomis penkias valandas, tačiau pandemija gerokai pakoregavo budėjimo laiką. „Karantino metu atsirado pasiūlymas – penkias dienas užsidaryti ligoninėje ir gyventi su vaikučiu bei jam teikti emocinę pagalbą. Po šio laikotarpio mane pakeitė kita savanorė, kuri liko dar trims dienoms. Pirmiausia, kai atvykau į ligoninę, berniukas buvo labai gerai nusiteikęs ir iš karto pavyko užmegzti šiltą kontaktą, buvo malonu su juo bendrauti. Per šį laikotarpį drauge žaidėme įvairius žaidimus, skaitėme knygas, darydavome mankštą. Ir, aišku, labai daug kalbėdavomės“, – įspūdžiais dalijosi V. Petrauskaitė.
Kita savanorė, V. Jozonienė, Kaune budėjo prie trijų mėnesių vaiko. „Savanoriavome kartu su dar penkiomis moterimis dvylika dienų ir dalijomės po šešias valandas į dieną. Iš viso man teko šešios pamainos. Ligoninėje kartu prižiūrėjome kūdikį, kuris gimė vos 32 savaičių. Vaikas turi mamą, tačiau ji negalėjo visą laiką budėti prie savo vaiko, nes namuose laukia dar vienas mažametis vaikutis. Skaudu žiūrėti į kūdikį, kuris savarankiškai negali nei kvėpuoti, nei valgyti, tad yra prijungtas prie aparatų. Nepaisant to, jis noriai bendravo, gaudė kiekvieną žvilgsnį. Stengiamės jį vis pašnekinti, emociškai jį palaikyti.“
Abi savanorės džiaugėsi, kad ligoninės personalas noriai jas priėmė ir pavyko atrasti šiltą ryšį. Nors karantino laikotarpis gydymo įstaigose itin sudėtingas ir įtemptas, gydytojai bei seselės su vaikais bendrauja itin empatiškai, stengiasi skirti laiko vaikams.
Už kiekvieno savanorio – profesionali komanda
Iniciatyva „Niekieno vaikai“ ypatingą dėmesį skiria savanoriams ir jų mokymams, palaikymui bei paramai. „Iš pat pradžių, einant į ligoninę, buvo jaudulys, nes nežinai, kaip tave priims ligoninės personalas, kaip reaguos vaikas. Tačiau turime labai stiprų palaikymą iš koordinatorių, kurie bet kokiu momentu yra pasiruošę padėti. Dėl jų eidamas savanoriauti niekada nesijauti vienas, keliauji su visa komanda. Tai labai padrąsina ir nuramina“, – pasakoja V. Petrauskaitė.
Jai antrina ir V. Jozonienė, kuri pripažįsta, jog džiugu priklausyti organizacijai, kuri suteikia visą reikiamą pagalbą. „Po budėjimo turėjome nuotolinį pokalbį su psichologu. Jo metu su kitomis penkiomis savanorėmis dalijomės patirtimi, emocijomis. Psichologė pasidalijo patarimais, atsakė į visus iškilusius klausimus. Dėka gerų mokytojų ir psichologų, niekada nesijauti vienas. Norisi padėkoti organizacijos vadovei ir jos kolegėms, kad vykdo šią gražią iniciatyvą. Nepaprastai džiugu, kad atsiranda vis daugiau partnerių, tokių kaip „Rimi“ bei geros valios žmonių, kurie mus paremia ir leidžia plėstis. Juk niekada nežinome, kur ir kokiam vaikui prireiks pagalbos rytoj.“
Paaukoti socialinei iniciatyvai „Niekieno vaikai“ ir prisidėti prie savanorių, ligoninėse lankančių be tėvų likusius mažuosius, ruošimo gali visi, „Rimi“ parduotuvėse perkantys mandarinus „Sinfonia“. Nuo kiekvienos parduotos pakuotės iniciatyvai „Niekieno vaikai“ skiriama 0,50 eur. Organizacijai aukoti galima ir grąžinant tarą „Rimi“ veikiančiuose taromatuose. Pirkėjai gali nuspręsti paaukoti dalį arba visus už grąžintą tarą atgautus pinigus.
