Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Atrodo, kad patyčios yra labai gajos, jos persiduoda iš kartos į kartą, jos gyvena savo gyvenimą. Bet patyčios egzistuos tik tol, kol mes savo elgesiu ir mąstymu rodysim, kad jos yra mūsų gyvenimo dalis. Tačiau...

Patyčios išnyks, kai nustosim matuoti žmones, lyginti, vertinti ir teisti, kai nustosim tikėti, kad vieni žmonės yra viršesni už kitus. Nei aukštesnės pareigos, nei didesnis protas ar išsilavinimas, nei pinigų kiekis, nei išvaizda, dydis ar materialinė gerovė nepadaro vieno žmogaus vertesnio už kitą. Patyčių nebeliks, kai nustosim žmones skirstyti į vertesnius ir mažiau vertus gyvenimo, laimės ir džiaugsmo, kai žmogaus praeitį nustosim tapatinti su pačiu žmogumi, nesudarydami galimybės būti kitokiu, keistis, augti.

Todėl jei norim, kad nebeliktų mūsų aplinkoje patyčių, teks nustoti mėgautis dominavimo elgsena ir išmokti į kiekvieną žmogų žvelgti su pagarba kaip į sau lygų; lygų savo jausmų, minčių, norų ir svajonių verte, svarba. Kai į kiekvieną žmogų imsim žvelgti kaip į atskirą pasaulį su sava patirtimi, savomis traumomis ir išgyvenimais, kurie jį suformavo, imsim suprasti, kodėl ir kuom mes skiriamės vieni nuo kitų ir galėsim iš to ne pasišaipyti, o pasimokyti.

Patyčios išnyks, kai nustosim matuoti žmones, lyginti, vertinti ir teisti, kai nustosim tikėti, kad vieni žmonės yra viršesni už kitus.Psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė
Patyčios išnyks, kai žmonių įvairovę priimsim kaip dovaną – tai, kad kitas yra kitokios odos spalvos, turi kitokius plaukus, kitokį skonį rūbams, kitaip mąsto apie gyvenimą – yra galimybė praturtinti savąjį gyvenimą, pažvelgti į pasaulį kitomis akimis ir išvysti jį kitomis spalvomis. Kitoks nereiškia, kad yra geresnis ar blogesnis. Kitoks yra tiesiog kitoks.

Todėl jei norim, kad nebeliktų mūsų aplinkoje patyčių, teks priimti ir begalinį žmonių skirtingumą, įvairovę ir kitoniškumą. Mes visi esame skirtingi – mes net matom ir užuodžiam kitaip, kitaip girdim ir suvokiam pasaulį. Mes tikrai kiekvienas skirtingai mąstom ir priimam aplinkui esančius dalykus. Mums skirtingi dalykai kelia džiaugsmą, dėl skirtingų dalykų pykstame, kitaip rengiamės ir kitokias dainas dainuojame, mėgstam kitokį maistą ir žaidžiam kitokius žaidimus. Ir tai yra gyvenimo spalvų įvairovė ir pasaulio grožis. Ir kaip smagu toje įvairovėje atrasti kažką bendro, kaip gera pažinti, atrasti ir pasisemti iš kitokių patirčių, kitokių gyvenimų. Tik taip galim nugyventi ne vieną gyvenimą, praturtinti savąjį ir pamatyti pasaulį kitokiomis akimis.

Patyčios išnyks, kai pats žmogus, mažas jis ar didelis, to žmogaus mintys, jausmai, norai ir svajonės bus svarbesni nei jo elgesys, pažymiai, rezultatai, kai žmogus ir jo gyvenimas bus svarbiau nei programa, planai, reitingai ir pan. Patyčios išnyks, kai savo dėmesį, atidumą, rūpestingumą nustosim skirstyti pagal tai, kas yra savas, kas ne, kas vertas mūsų dėmesio ir palankumo, o kas ne.

Patyčios išnyks, kai pats žmogus, mažas jis ar didelis, to žmogaus mintys, jausmai, norai ir svajonės bus svarbesni nei jo elgesys, pažymiai, rezultatai, kai žmogus ir jo gyvenimas bus svarbiau nei programa, planai, reitingai ir pan.Psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė
Patyčių pagrindinis priešas yra atvirumas ir pažinimas. Kiekvienas iš mūsų yra toks, koks yra dėl kažkokių priežasčių. Kol jų nesuprantam, tol galim tyčiotis. Kai pasigilinam, kaip žmogus tapo toks, koks yra, tyčiotis paprastai nebesinori. Kartais belieka stebėtis žmogaus neišmanymu, žioplumu, apsileidimu. Kartais tenka kartu paverkti dėl patirtų gyvenime negandų ir sunkumų. Kartais pasidžiaugti patirtimi. Bet visada kito pažinimas atveda prie geresnio supratimo ir geresnio ryšio.

Patyčių nebeliks, kai išsilavinimo galimybes naudosim ne pažymiams ir rezultatams pasiekti, o formuoti žmogų su plačiomis pažiūromis, atvirumu kitoniškumui, naujovėms, kritiniu mąstymu, kūrybišką ir priimantį, pažįstantį save ir pasaulį, kitus žmones ir gamtos dėsnius, pagarbų ir besidomintį. Patyčios išnyks, kai imsim suprasti, kad ne taip svarbu, ką turi ar ko neturi, žymiai svarbiau, ką su tuo darai – puikuojiesi ar panaudoji turimas gėrybes augimui ir auginimui.

Todėl, kad patyčios išnyktų iš mūsų gyvenimų, svarbiausia pradėti nuo savęs. Kiek esam pasiryžę pagarbiai elgtis su kiekvienu, kad ir pačiu mažiausiu, pajausti jo jausmus, paliūdėti ar pasidžiaugti kartu, išklausyti norus ir svajones, priimti pasirinkimus ir saviraiškos formas? Kiek esam pasiryžę nustoti puikuotis tuo, ką turime ir daugiau mąstyti apie tai, kaip kalbam, būnam ir elgiamės su kitais, kaip padedam sau ir kitiems augti? Tai kada patyčios išnyks iš mūsų gyvenimo?

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis