Naujagimio ūgis: kaip skiriasi skirtingose pasaulio šalyse?

Visame pasaulyje ką tik gimusių kūdikių ūgis mažai skiriasi. Mokslininkų komanda iš Oksfordo universiteto išsiaiškino, kad gimimo ūgiui daugiau įtakos turi ne etninis pagrindas, o tokie veiksniai kaip motinos mityba, sveikata ir sudėjimas.


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Kai būsima mama yra sveika, gerai maitinasi, tuomet jos kūdikis gimsta vidutiniškai nuo 47,5 iki 51,3 centimetro ūgio. Ir tam visiškai neturi įtakos tai, iš kokios šalies nėščioji kilusi. Tarptautiniame tyrime mokslininkai palygino 60 tūkstančių kūdikių iš aštuonių pasaulio miestų - Pelotaso (Brazilija), Turino (Italija), Muskato (Omanas), Oksfordo (Didžioji Britanija), Pekino (Kinija), Nagpuro (Indija), Nairobio (Kenija) ir Sietlo (JAV) - duomenis.

Jose Villaro ir jo komandos iš Oksfordo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad labai maži kūdikiai gimsta ne tam tikroms etninėms grupėms, o dėl tokių veiksnių kaip prasta mityba, ligos ar tam tikri neigiami aplinkos veiksniai. Etninė kilmė naujagimio ūgį gali pakeisti vos 4 procentais.

Tyrime dalyvavusių moterų amžius svyravo nuo 18 iki 35 metų, jų svoris svyravo nuo normalaus iki antsvorio. Į tyrimą nebuvo įtrauktos rūkančios, vegetarės ar lėtinėmis ligomis sergančios moterys.

Tyrimą paskatino tas faktas, kad pasaulyje maždaug kas trečias kūdikis gimsta per mažas. Tai didina kai kurių ligų riziką, todėl tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar etniniai veiksniai gali būti atsakingi už naujagimio ūgį.

Pristatydami tyrimo rezultatus mokslininkai taip pat pažymėjo, kad iki šiol nėra jokių ūgio standartų vaisiams ir naujagimiams, pagal kuriuos būtų galima sekti sveiką vystymąsi.

Nors kūdikiams ir vaikams Pasaulinė sveikatos organizacija pateikia augimo standartų lenteles, mokslininkai neonatologijoje jų pasigenda.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis