Kai kada vardas žmogui tampa našta: specialistės komentaras

Pūstelėjus naujiems mados vėjams tėveliai vis dažniau vaikams renka įmantrius, negirdėtus, sunkiai tariamus vardus. Ar toks vardas netaps vaikui našta? Psichologė ir logopedė Asta Lipnickienė siūlo atkreipti dėmesį į dalykus, kurie tėveliams kartais nė nešauna į galvą.



Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Ar vardas lengvai ištariamas?

VU Žalgirio klinikos poliklinikos logopedė A. Lipnickienė mano, kad vardas turi būti lengvai ištariamas. „Vardas kiekvienam vaikui labai svarbus. Juk žmogus susipažindamas pirmiausia pasako savo vardą ir pavardę. Pavardė paveldima, perduodama iš kartos į kartą, o vardą išrenka tėvai. Tėvai rinkdami vaikui įmantrų vardą vaikui gali pasunkinti jam gyvenimą, – sako ji. – Aš dirbu su vaikais, turinčiais įgimtą gomurio nesuaugimą, o tai lemia ir kalbos vystymosi ypatumus, garsų tarimo netikslumus. Tokiems vaikučiams patarčiau rinkti, kuo paprastesnius, lengvai įsimenamus vardus. Tai galėtų būti dviskiemeniai vardai: Paulius, Liepa, Julius, Laima, Jonas, Vilius, Domas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

11 frazių, kurios erzina jaunas mamas

Kaip užauginti sveiką ir laimingą vaiką

Gal reikėtų vengti priebalsio „r", kurį labai dažnai sunku taisyklingai ištarti net įprastos raidos vaikui. Labai sunkiai tariami vardai šie: Ernestas, Robertas, Ričardas, Beatričė. Juos trukdo taisyklingai ištarti ne tik garas „r", bet ir vienas po kito einantys keli priebalsiai. Tokių priebalsių samplaikų taip pat patarčiau vengti renkant vaikui vardą. Ką jau kalbėti apie daugiaskiemenius vardus. „Barbora" - tikrai gražus, gana paplitęs vardas. Tačiau ar jūsų vaikas ištars garsą „r"? O jis žodyje kartojasi net du kartus. O jei dar norėsime jį pavadinti mažybine forma „Barborytė"?, išeis labai ilgas ir sunkus žodis.

Į mūsų klinikos specialistų konsultacijas dažniausiai ateina tėveliai su 2 sav.-1 mėn. kūdikiais, turinčiais iš prigimties nesuaugusius lūpą ir gomurį. Vardas vaikui jau būna parinktas. Dažnai aš apgailestauju dėl vaiko, jei jo vardas įmantrus. Ateityje vaikui labai svarbu bendraujant su kitaip žmonėmis gražiai ištarti savo vardą, kad suprastų jį ir kiti žmonės. Tokių vaikučių ir taip gyvenimas nelepina. O dar iš jų atimta galimybė tinkamai prisistatyti. Deja, bet dar niekas niekada neklausė specialisto nuomonės dėl vaiko vardo.

Du vardai

Dirbdama mokykloje pastebiu ir kitą bėdą. Šiuo metu labai madinga ar dėl kitų priežasčių vaikui duoti du vardus. Tarkim, Emilija Valerija. Ilgi vardai su pavarde netelpa nė į vieną žurnalo eilutę ar kitą dokumentą, kurį turi pildyti mokytojai.

Dviem vardais niekas paprastai vaiko nešaukia. Pasirenka vieną kurį. „Emilija", - kreipiasi į mergaitę mokytojai ir draugai. Staiga paaiškėja, kad namie ją vadina „Valerija". Kaip tam vaikui identifikuotis tuomet su savo vardu? Dvigubas vardas - lyg du atskiri gyvenimai.

Jei jau vaikui parinkote du vardus, tuomet reikėtų apsispręsti, kuriuo vardu jį vadinsite. Naivu būtų tikėtis, kad vaiką bendraamžiai vadins dviem vardais.Logopedė Asta LIPNICKIENĖ

Jei jau vaikui parinkote du vardus, tuomet reikėtų apsispręsti, kuriuo vardu jį vadinsite. Naivu būtų tikėtis, kad vaiką bendraamžiai vadins dviem vardais. Be to, ar tai būtina? Dažnai du vaiko vardai būna tėvelių - mamos ir tėčio ambicijų reikalas. Mama nori vieno vardo, tėtis - kito. Negalėdami susitarti vaikui duoda du vardus. Tuomet net giminaičiai vaiką šaukia skirtingais vardais. Žinau kuriozinį atvejį, kaip mama su tėčiu niekaip nesutarė, kuris jų parinks vaikui vardą. Į gimimo liudijimą tėtis įrašė du vardus: „Marcinas Pavelekas." Ar žinote, kuo vaikas tapo mokykloje? Ogi „marcipanu."

Tėveliai iš savo negebėjimo tarpusavyje susitarti vaikui labai apsunkino gyvenimą. Mokykloje ir taip daug patyčių. Šiuo atveju tėveliai patys bendraamžiams į rankas įdavė patyčių ginklą.

Mokykite vaiką įsiminti vardą

Dirbdamas su vaikais pastebiu ir kitą įdomų dalyką. Ikimokyklinukams labai sunki užduotis pasakojant pagal paveikslėlius priskirti veikėjui vardą. Tuomet klausiu vaiko: „Koks tavo mamos vardas?" - „Mama." - „O tėčio?" - „Tėtis."

Nežinau, gal tai dėl to, kad tėveliai savo vaiko nemoko įsiminti žmogaus vardo. Juk dažnai šeimoje į gimusį brolį, sesę kreipiamasi tiesiog „broli", „sese", o ne vardu. Manau, tėveliai turėtų savo vaikams aiškinti, kad ir mama, ir tėtis, ir brolis su sese, ir senelis su močiute, taip pat turi vardus, įvardyti juos.

Visada bus aiškiau, jei prie žodžio teta ar močiutė pridėsime ir to žmogaus vardą. Pvz., sakykime vaikui: „Į svečius atvažiavo močiutė Stasė" ar „Į svečius atėjo teta Rima."

Tad neskubėkite gimusiam vaikui duoti vardo, pažabokite savo ambicijas. Žiūrėkite, ne koks vardas jums gražus, o labiau pagalvokite apie vaiką."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis