Pedagogė atskleidžia, ką daryti, kad vaikai skaityti išmoktų patys be jokio spaudimo

Valdorfo pedagogikos darželiuose nerasite ant sienų sukabintų abėcėlių, o būsimi pirmokai neturi pratybų knygelių ar elementorių. Čia manoma, kad per anksti skaityti mokomas vaikas yra tam tikru požiūriu... nuskriaudžiamas. Konsultuoja Rasa Ragauskaitė–Driukienė, ikimokyklinės Valdorfo pedagogikos konsultantė.

Vaikai mokosi net miegodami


Svarbiausias Valdorfo pedagogikos bruožas – holistinis požiūris į žmogų, t. y. žmogus – kaip visuma. Tai, kad Valdorfo darželyje vaikai neugdomi, o tik ateina ir visą dieną nieko neveikia, – mitas. Pedagogo poveikis gal labiau netiesioginis, tačiau kiekviena jo veikla yra kryptinga ir veikia vaikus. Čia vienoje grupėje įvairaus amžiaus darželinukai. Jau seniai aišku, tam pritaria ir tradicinė ikimokyklinė pedagogika, kad tiesioginis intelektinis vaikų mokymas nėra veiksmingas. Vaikai ir suaugusieji mokosi kitaip. Suaugęs žmogus nusprendžia, kad dabar jis mokysis, tada stengiasi atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir tikslingai deda visas pastangas, kad išsimokslintų. Vaikai mokosi sekdami pavyzdžiu ir mėgdžiodami. Didžiausia vaikų mokymosi fenomeno paslaptis yra ta, kad jie mokosi visą laiką – ir tada, kai miega, kai valgo, kai rengiasi, kai bėgioja lauke, kai lipa į medį, kai pykstasi ir draugauja su draugais. Todėl pagal Valdorfo pedagogiką laikas, kai vaikas yra su pedagogu, vadinamas ugdymu.


Kaip kalba pedagogas


Kalbos kompetencija apima sugebėjimą suprasti, kalbėti, skaityti, rašyti. Pirmiausia vaikas turi išmokti klausyti ir suprasti, jis tai ir daro maždaug iki dvejų–dvejų su puse metų. Tada pradeda kalbėti, vėliau skaityti. Na, o rašymas yra aukščiausia kalbos kompetencija, ir tai gali patvirtinti kiekvienas besimokantis užsienio kalbos – išmokti kita kalba rašyti yra daug sunkiau, negu suprasti ar kalbėti. Kalbant apie šių kompetencijų ugdymą, pagal Valdorfo pedagogiką labai daug dėmesio skiriama pedagogo kalbai. Jo kalbos kultūrai, balso tembrui, ar jis suprantamai dėsto mintis, nedaugžodžiauja ir pan. Pedagogas turi sukurti bendrystės ir psichologinio saugumo atmosferą, kai kiekvienas vaikas žino, kad bus išklausytas ir galės pasisakyti. Kartais vaikai labai nori pasisakyti, kalba vienas per kitą, bet tai labiau siekis išreikšti save, o ne pasakyti ką nors konkretaus. Kai ateina metas pasisakyti, susidrovi... Svarbu, kad pedagogas mokėtų „apžaisti“ vaiko jaudulį ir suvaldytų padėtį taip, jog auklėtinis jaustųsi suprastas ir priimtas.


Skaitymo stebuklas


Sulaukus maždaug penkerių metų įvyksta vadinamoji fantazijos krizė ir vaikas pradeda sąmoningiau domėtis suaugusiųjų gyvenimu. Jis mato, kaip jie skaito knygas, laikraščius, etiketes, ir tai jam atrodo kaip paslaptingi, beveik magiški suaugusio žmogaus sugebėjimai paversti simbolius (raides) žodžiais. Valdorfo darželiuose vaikai daug piešia ir ant piešinių užrašomi jų vardai, taip pasąmoningai, lyg mokydamiesi kalbėti jie ima suprasti žodžio skambesio ir užrašyto žodžio santykį. Vaikas ima norėti užrašyti pats savo vardą ant piešinio, paskui „atranda“, kad tie magiški simboliai vis aiškiau siejasi. Aš pati esu turėjusi tokį jaudinantį potyrį. Kartą važiavome automobiliu, sūnaus akys užsidegė ir jis su nuostaba sako: „Mama, ar žinai, kas ten parašyta?! Ten parašyta IKI.“ Tai vaikui prilygsta stebuklui ir įrodo, kad gebėjimas išmokti skaityti yra kilęs iš prigimtinio noro mokytis, to paties, kuris leidžia mums išmokti gimtąją kalbą, o kartais ir dvi kalbas, jei tėvai – dvikalbiai. Ir tam nebūtina vaiko specialiai mokyti skaityti. Vaikas, to išmokęs pats, išgyvena natūralų, tačiau užburiantį patyrimą, tarsi taip įžengia į suaugusiųjų pasaulį. Tada pradeda skaityti viską: pieno etiketes, užrašus gatvėse, knygas ir pan. Jis pats godžiai lavina gebėjimą skaityti ir tokie džiaugsmingi patyrimai mumyse lieka ilgam, gula giliau, negu tiktai mechaniškai iškaltos ir su emocijomis nesusijusios patirtys. Vidinė motyvacija – labiausiai su jausmais susijęs reiškinys.


Šiuolaikinio pasaulio pavojai


Žinoma, reikia pabrėžti, kad taip atsitinka tik tiems, kurie turi gana daug laiko žaisti, gerą fantaziją, yra atviri ir pasitiki pasauliu, jiems netrukdoma savarankiškai, „savo tempu“ augti. Jei šios kiekvienam mūsų įgimtos galios yra pažeidžiamos, vaikui savaime išmokti skaityti nepavyks. Didžioji bėda yra ta, kad šiuolaikinio vaiko gyvenimas yra pripildytas TV, kompiuterių, linksminimų, iš išorės ateinančių paskatų ką nors veikti, jis neturi galimybių žaisti pats, jo fantazija skursta veikiama dirbtinių, nieko bendra su tikrove neturinčių vaizdų. To padarinys – vaikas ima skųstis, kad jam nuobodu. Vaikas iki septynerių metų išvis neturėtų žinoti, kas tai yra, jei šalia yra pagalys, bala ar virvelė. Valdorfo pedagogikos centras yra vaikas, jis čia svarbiausias, todėl darželiuose nėra įprastų žaislų. Su kasos aparatu niekaip lėlės nepamaitinsi, o štai su kaštonais gali ir ją pamaitinti, ir atsiskaityti parduotuvėje, ir iškepti bandelių. Šiuolaikinių vaikų prigimtinei fantazijai ir smalsumui iškilo tikras pavojus.


Sukūrus tinkamą aplinką, rašymas ir skaitymas įgyja paslaptį, kurią vaikui norisi pačiam atskleisti.
Sukūrus tinkamą aplinką, rašymas ir skaitymas įgyja paslaptį, kurią vaikui norisi pačiam atskleisti.
Shutterstock nuotr.


Apie pirmąjį septynmetį


Valdorfo pedagogikos požiūriu žmogus per savo gyvenimą įveikia tam tikrus vystymosi etapus, kurie daugiau ar mažiau yra būdingi kiekvienam, tai vadinamieji septynmečiai – nuo gimimo iki 7 m., nuo 7 iki 14 m. ir taip toliau. Mokymo skaityti parodant ir paaiškinant raides, kitaip tariant, bandyti pateikti skaitymą per intelektualią prizmę, Valdorfo pedagogika vaikams iki septynerių metų nerekomenduoja. Mažą vaiką auginanti mama žino, kad atsikėlęs nuo ryto iki vakaro jis nuolat ką nors veikia. Jam nereikia kavos pertraukėlių, jis niekada nepasakys, kad yra pavargęs, nors kone grius iš noro miegoti. Tai reiškia, kad visą ugdomąją aplinką iki septynerių metų reikėtų organizuoti taip, kad vaikas iš aplinkos galėtų pasiimti visa, ko jam reikia. O ne taip, kad mama parodo vaikui, kaip atrodo raidė A. Sukūrus tinkamą aplinką, rašymas ir skaitymas įgyja paslaptį, kurią vaikui norisi pačiam atskleisti.


Raidynai, pratybų sąsiuviniai ir dirbtinis vaiko iki 7 m. mokymas skaityti atima galimybę padaryti tai pačiam, galimybę išgyventi paslaptingus įvairių kalbos elementų (garsų, raidžių, linksnių ir kt.) tarpusavio ryšius ir jų dėsningumus. Valdorfo darželiuose yra pasakų knygelių, kurias vaikai varto, tačiau jos kruopščiai atrenkamos. Daug dėmesio skiriama iliustracijoms, kurios neturi būti karikatūriškos, kad žiūrint į jas vaikui nesusidarytų paviršutiniškas, kvailinantis pasaulio vaizdas, taip pat turi būti estetiškos, nefragmentiškos, skatinančios įsivaizduoti tai, ką vaikas pamatė. Visą savaitę Valdorfo darželiuose sekama ta pati pasaka, ir tai leidžia vaikui panirti į kalbą, simbolinę pasakos esmę. Penkiamečiai–šešiamečiai dažnai pradeda patys sekti girdėtas darželyje pasakas. Vaiko atmintis yra fenomenali ir iš Valdorfo darželio jie išeina išmokę daug dainų, pasakų, žaidimų, ratelių, nors to specialiai nebuvo mokyti.


Kaip miklus kūnas susijęs su gebėjimu skaityti


Miklios rankos ir kojos labai glaudžiai susijusios su kalbos kompetencija. Jau senai psichologijos ir fiziologijos mokslų įrodytas kalbos kompetencijų ir gebėjimo judėti ryšys. Yra sukurti įvairūs logopedijoje taikomi kalbos trūkumų šalinimo būdai, pagrįsti smulkiosios ir stambiosios motorikos tobulinimu. Pagal Valdorfo pedagogiką smulkioji motorika lavinama per pirštukų žaidimus. Būsimi pirmokai, vadinamieji išleistuvininkai, daro daug rankų darbų: siuvinėja, pina juostas, drožinėja, pjausto, skuta. Jie daro daug rankų darbelių, kuriuos išeidami išsineš tarsi kraitį. Tačiau didžiausias kraitis – tai išmiklinti piršteliai, pasiruošę paklusti savo šeimininkui, kai reikės tikslingai rašyti. Ne mažiau svarbi ir stambioji motorika, todėl lauke vaikams sudaromos sąlygos daug judėti. Stengiamasi, kad judėtų natūraliomis gamtos sąlygomis, o ne dirbtinėmis, tarkim, kai pasitelkiamos čiuožynės, laipynės, kurios paskatina atlikti tik vieną veiksmą. Vaikas kiekvieną kartą gamtos dovanomis gali pasinaudoti kitaip, t. y. sugalvodamas naujų veiklos ir judėjimo būdų.


Miklios rankos ir kojos labai glaudžiai susijusios su kalbos kompetencija.
Miklios rankos ir kojos labai glaudžiai susijusios su kalbos kompetencija.
Shutterstock nuotr.


Išgirsti, ko iš tikrųjų klausia vaikas


Kartais mamos teiraujasi, o ką daryti, jei vaikas pats domisi raidėmis, pavyzdžiui, trimetis pirštu bakstelėjęs į A klausia, kas čia. Tada paklausiu tėvelių, o kaip jie reaguoja: ar džiaugiatės, kad pagaliau sulaukėte tos akimirkos, kai vaikas mokysis skaityti, ir jau matote ateityje jį universitete, ar į tai žvelgiate natūraliai, vaikas yra smalsus? Trimečiai–penkiamečiai raidėmis domisi taip, kaip bet kuriuo išorės daiktu, paveikslėliu ar siuviniu. Į tokį mažojo klausimą galima atsakyti, kad „čia raidė.“ Bet nereikia aiškinti, kad bus, jei prie A pridėsi B ir t. t. Dažnai vaikai užduoda klausimą, kurio žodinis turinys visai neatitinka to, ką iš tiesų jis nori sužinoti. Klausdamas, ar aš numirsiu, dažniausiai nori išgirsti iš mamos, kad „aš, tu ir tėtis gyvensime ilgai ir laimingai“, nori būti tuo metu apkabintas. Labai svarbu sugebėti suprasti tikruosius vaiko poreikius ir kas slypi už jo klausimų. Dabar daug kalbama apie „kodėlčiaus“ amžių. Valdorfo pedagogai sako, kad jeigu vaikas ko nors paklausė, o tada dar 10 kartų klausia „kodėl“, vadinasi, jūs neatsakėte į jo pirmą klausimą ar poreikį. Tinkamas atsakymas dažniausiai paskatina vaiką toliau į temą gilintis savarankiškai.


Kas nutinka, jei vaikai specializuotai lavinami nuo mažų dienų


Nesakau, kad Valdorfo pedagogika – tai vienintelis tinkamas būdas. Kiekvienas vaikas ateina į tokią šeimą ir aplinką, kuri jam yra pati geriausia. Tačiau į Valdorfo darželius irgi ateina tėvų, manančių, kad reikia vaiką lavinti, papildomai vežti į būrelius. Būdama pedagogė matau, kad tokie vaikai dažnai būna pavargę. Iki septynerių metų vaikas labai sparčiai auga ir visi jo kūno organai įgauna tokią formą, kuri bus visą gyvenimą. Valdorfo pedagogikos grindėjas R.Šteineris sakė, kad jei tėvai linkę intelektualiai lavinti vaikus iki septynerių metų, tai turės neigiamos įtakos jų fiziniam kūnui, o vėliau tai atsilieps sveikatai. Intelektualiai lavindami vaiką iki 7 m. mes atitraukiame jo gyvybines jėgas, kurios šiuo metu skirtos fizinio kūno „statybai“. Labai dažnai galime pamatyti, kad intelektualus vaikas yra blyškios odos, silpnos sveikatos, nemėgsta judėti. Judėjimo svarba vaikui neabejoja niekas. Kitas aspektas – aukštųjų mokyklų dėstytojai pabrėžia, kad šiuolaikinis jaunimas nemoka kūrybiškai mąstyti ir, mano nuomone, tai dėl ankstyvojo intelektinio mokymo. Tam, kad žmogus galėtų būti kūrybiškas, pirmus septynerius metus turi turėti galimybę kūrybiškai judėti ir daug žaisti.


Kai vaikas per anksti mokomas skaityti arba gauna žinių, kurių nepajėgus priimti, galimi keli variantai: vieni, labiau linkę į fantaziją, išklauso ir nekreipia į tai dėmesio, tačiau kiti, turintys polinkį į intelektualumą, gali sureaguoti jautriau. Kartą vienam šešerių metų berniukui tėtis vakarais pasakodavo apie saulės sistemą, panašių enciklopedijų vaikams dabar išleista daugybė. Atėję į darželį pasikalbėti su auklėtojais tėvai skundėsi, kad vaikas tapo neramus, turi įvairių baimių. Kartu ilgai galvojome, kodėl jis taip pasikeitė, ir supratome tik sužinoję apie vakarines saulės sistemos „studijas“.


Kaip „valdorfiukai“ jaučiasi tradicinėse mokyklose


Manau, kad yra įvairių patirčių, tiek Valdorfo, tiek įprastoje mokykloje yra pažangių ir nepažangių, socialių ir mažiau socialių vaikų, jies geriau ir blogiau sekasi. Iki šiol nebuvo skundų dėl to, kad mokykloje vaikui prasčiau sekasi mokslai, nes lankė Valdorfo darželį. Priešingai, turėjau tokių vaikų, kurie buvo labai jautrūs, sunkiai bendraudavo, ir tėvai dėkojo, kad Valdorfo darželyje sustiprėjo kaip asmenybės. Iš Valdorfo darželio į pirmą klasę vaikas ateina ne jau pripildytas žinių, o atviras, pilnas džiaugsmo, kad mokykla yra „kažkas tokio“, kažkas visiškai nauja, ko jis dar nepatyrė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis