Konsultuoja gydytoja neonatologė Vaida Aleksandravičienė.
Rožinis šlapimas
„Mano pirmagimė antrą parą po gimimo pradėjo šlapintis rožinės spalvos šlapimu. Išvydusi rausvą sauskelnių turinį, išsigandau – pamaniau, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. Pasirodo, toks spalvotas šlapimas – nieko bloga, mat tai rodo, kad iš naujagimio inkstų valosi druskos. Ką apie tai reikėtų žinoti mamai?“ Vaiva
Tai yra pirmos savaitės reiškinys, kai naujagimis šlapinasi vadinamuoju „infarktiniu“ šlapimu, kuris yra drumstas, gelsvai rausvos spalvos. Tokiu atveju tėveliai sauskelnėse ar ant vystyklų pamato oranžinės spalvos nuosėdų. Tai su šlapimu išsiskiriantys šlapimo rūgšties kristalai. Pradėjus didėti mamos pieno kiekiui, didėjant šlapimo kiekiui, šlapimo kristalai išnyksta.
Rožinės spalvos šlapimas iš tiesų nepavojingas. Kūdikis taip šlapintis gali nuo kelių kartų iki visos savaitės. Taip nutinka tikrai ne visiems naujagimiams, tačiau daugumos šlapimas būna labai koncentruotas dėl gausaus šlapimo rūgšties kristalų kiekio. Kai priešpienį pakeičia pienas, kitaip tariant, kai prasideda normali laktacija ir naujagimis ima gauti daugiau skysčių, šlapimas tampa skaidrus. Bet kuriuo atveju, esant abejonių ar įtariant, kad kūdikėlis šlapinasi ne taip, kaip turėtų, nebijokite pasikonsultuoti su gydytoju neonatologu.
Vemia tamsiai
„Naujagimis sūnėnas pirmąją savo naktį kaskart, prieš pradėdamas žįsti, atpildavo kelis gurkšnius, kaip brolienė įvardijo, „nebešviežio“ kraujo spalvos skysčio. Toks vemiantis mažylis jau turinčią patirties mamą ne juokais išgąsdino – jos pirmagimis taip nesielgė. Apie ką mamą informuoja šokoladinės spalvos skrandžio turinys? Ar tai gali būti vaisiaus vandenų likučiai?“ Ieva
Taip, greičiausiai tai ir buvo vaisiaus vandenų likučiai. Paprastai naujagimis vaisiaus vandenimis (skaidriais, kruvinais, žalsvais, gelsvais) atpylinėja iki vienos paros. Tokia būklė nepavojinga, tačiau kūdikį mamai reikia atidžiai stebėti. Ir ne tik dėl to, kad nepražiūrėtų savijautos pokyčių, bet ir kad laiku pasuktų vemiantį mažylį ant šono ar palaikytų stačią, išvalytų burnytę, kitaip tariant, apsaugotų nuo galimo užspringimo. Sunerimti verta, jei naujagimis vaisiaus vandenimis atpylinėja ilgiau nei parą, jei, nuo gimimo praėjus daugiau nei 6 val., neima krūties, jei nesituština. Tai rodo, kad jam kažkas negerai. Bet kokiu atveju, naujagimiui atpylus vaisiaus vandenų, reikėtų pasikonsultuoti su akušere ar gydytoju neonatologu. Kodėl vaisiaus vandenimis vemia ne visi naujagimiai? Ogi ne visi gimdami jų prisiryja.
Fiziologinis naujagimio svorio kritimas
„Mano dukrytė gimė nedidelio svorio – tik 2 900 g. Nors dar ligoninėje tas kelias paras kuo puikiausiai žindo, tačiau namo išvažiavome kažkur „pametę“ net 200 g. Ar tai normalu?“ Rūta
Nors daug kur literatūroje apie tai rašoma, dažna mamytė sunerimsta, kad jos naujagimis per pirmas paras „pametė“ svorio. Tai visiškai normali situacija, nes naujagimis valgo dar nedaug, o šlapinasi, tuštinasi daugiau. Normalus yra svorio kritimas 6–10 proc. ribose. O prarastą svorį naujagimis atgauna iki 10–14 paros.
Praeinantys termoreguliacijos pokyčiai
„Kodėl tik gimęs lėliukas, net paguldytas ant mamos krūtinės, dar apklostomas šiltais vystyklais, nors gimdykloje ir taip pakankamai aukšta temperatūra?“ Erika
Hipotermija dažniausiai pasitaiko pirmomis valandomis po gimimo, nes, gimus naujagimiui, jo aplinkos temperatūra staiga sumažėja per 12–15 laipsnių. Siekiant kiek galima labiau sumažinti patiriamą naujagimio aplinkos, o kartu ir kūno temperatūros sumažėjimą, gimdyklose palaikoma 23–25 laipsnių temperatūra, o jei laukiamas neišnešiotas naujagimis – ir dar didesnė. Visada ką tik gimęs naujagimis iš karto nušluostomas ir guldomas ant mamos krūtinės, užklojamas šiltais vystyklais. Taip išvengiama staigaus kūno temperatūros sumažėjimo.
Geltonas
„Abiem mano vaikams buvo gana ryški naujagimių gelta. Dukrytės organizmas su ja susidorojo pats, o sūnui teko „pasimėgauti“ ir fototerapija. Kodėl vieniems kūdikiams gelta praeina savaime, o kiti geltoni išlieka kelias savaites ir dar ilgiau? Ar ši būklė nėra pavojinga?“ Neringa
Gelta yra būdinga visiems pirmų parų naujagimiams, tačiau to priežastys yra labai skirtingos, jų yra daug, o ir tolimesnė taktika gali skirtis. Normalios fiziologinės naujagimio geltos metu bendras bilirubino kiekis neviršija nustatytos ribos, kuri naujagimiams yra skirtinga, priklausomai nuo nėštumo laiko ir naujagimio amžiaus. Ši gelta ryškiausia būna 3–5 gyvenimo parą ir turėtų išnykti per 10–12 dienų. Ilgiau kaip 14 parų trunkanti gelta jau yra užsitęsusi ir reikėtų įvertinti, kokios priežastys tą sukelia. Per anksti pasireiškusi gelta taip pat yra jau patologinė ir vertinami visi galimi rizikos faktoriai. Šių geltų gydymas yra vienodas – fototerapija, skirtis gali tik gydymo intensyvumas ir pagalbinių priemonių reikalingumas.
Kodėl naujagimis apskritai pageltonuoja? Augdamas mamos pilvelyje, vaisius taip pat kvėpuoja, tačiau kitaip – ne per plaučius. Deguonies jis gauna per placentą ir virkštelę. Labai svarbus dalyvis vaisiaus kvėpavimo sistemoje yra raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai ir ypač jų sudėtyje esantis hemoglobinas, kuris pritraukia deguonies molekules iš mamos kraujo ir vaisiaus organizme jas paleidžia. Vaisiaus organizme yra daugiau eritrocitų, dėl to deguonies jis gauna pakankamai. Kai kūdikis gimsta ir pradeda kvėpuoti plaučiais, toks didelis eritrocitų kiekis tampa nebereikalingas. Jie pradeda irti, hemoglobinas taip pat skyla, o vienas skilimo produktų yra geltonai dažanti medžiaga bilirubinas. Naujagimio organizmas nespėja jo šalinti, jo kiekis kraujyje didėja, gali pradėti kauptis audiniuose ir jie pradeda gelsti. Visiems absoliučiai naujagimiams bilirubino kiekis kraujyje yra padidėjęs, tik vieniems daugiau, kitiems mažiau, o tretiems gelta net nepastebima, nors ji yra.
Hormoninė krizė
„Praėjus savaitei po gimimo, pastebėjau, kad mano sūnelio krūtelės tarsi paburkusios. Ar tai normalu berniukams?“ Rugilė
Vaisius 9 mėnesius gyvena mamos pilvelyje ir tuo metu jis per placentą iš mamos gauna ne tik reikiamų maistinių medžiagų, bet ir moteriškųjų hormonų, jų gauna ir gimdymo metu, ir maitinimo metu su mamos pienu. Būtent dėl jų 7–8 gyvenimo parą padidėja naujagimių (tiek mergaičių, tiek berniukų) krūtelės, kartais net gali šiek tiek išsiskirti ir į pieną panašaus skysčio. Tai vadinamoji naujagimių mastopatija, kitaip dar vadinama fiziologiniu mastitu. Tuo metu abi krūtelės būna padidėjusios vienodai, simetriškai, odelė virš jų nebūna paraudusi, krūtelės neskausmingos. Ir visa ši būklė praeina savaime.
Dėl hormoninių pokyčių pirmą savaitę mergaitėms taip pat gali būti ir deskvamacinis vulvovaginitas, kurio metu iš makšties matosi išsiskiriančių balkšvų gleivių, o 5–8 parą gali pasirodyti net ir šiek tiek kraujingų išskyrų. Jei tai normali fiziologinė būklė, tai išskyrų būna nedaug ir per 1–3 dienas viskas praeina.
