Muzikos galia lėliukui

Kad kūdikis pirmus mėnesius nenuobodžiautų savo lovelėje, augtų aktyvus, geriau vystytųsi, specialistai pataria kuo daugiau su juo bendrauti. Galima tai daryti pasitelkus muziką. Tačiau ką daryti, jei nesame labai muzikalūs žmonės? Ką apie tai sako muzikos terapeutai?


Kaip veikia muzika kūdikius?


Kūdikį muzika veikia kaip mus visus: gali aktyvinti, raminti, sutelkti, nukreipti dėmesį. Muzikinė veikla (kaip ir bet kuri kita) aktyvina smegenų vystymąsi, suvokimą, pojūčius. Tačiau nereikia manyti, kad užtenka paleisti kūdikiui kokį nors klasikinį muzikos kūrinį ar jam dainuoti dainas ir jau turėsime genijų. Pirmiausia, kaip rodo naujausios mokslinės studijos, kad kūdikis gerai vystytųsi, reikia, kad nuo gimimo su juo būtų kokybiškai bendraujama. Kūdikis skleidžia nevalingai garsus, mama (tėtis, kiti artimieji) juos išraiškingai kartoja, kalbina savais garsais (klapsi liežuviu ir pan.), laukia atsako – tai vadinama motiniška kalba, nežodiniu ankstyvuoju dialogu. Kad dar labiau paskatintume dialogą, galima varijuoti intonacijomis, balso tembru, paprastais ritmais, melodiniais motyvais. Bendraujant su kūdikiu, svarbu daryti pauzes, kad jis galėtų atsakyti kalbinamas. Taip muzikiniai intarpai nudažo bendravimą naujomis spalvomis, suteikia galimybę pajusti mamos ar tėčio emocijas.


Ar tai reiškia, kad, kalbindami kūdikį, galime paniūniuoti, melodingai tarti žodžius ir jam suteiksime gerų emocijų?


Taip. Toks muzikavimas, kurį vadinu muzikiniu kalbinimu, kūdikiui yra naudingiausias. Kalbindama kūdikį įvairiomis intonacijomis, mama gali suvaldyti jo emocijas, nukreipti dėmesį nuo to, kas jam nemalonu. Kai mama dainuoja, niūniuoja ir kartu supa kūdikį arba jį liečia, padeda jam pažinti patį save. Toks muzikavimas taip pat padeda kurti stiprius emocinius ryšius su kūdikiu kitiems artimiesiems – tėčiui, sesei, broliui. Į muzikinę veiklą po truputį gali būti įtraukiami ir instrumentai, kurie padeda skatinti įvarius kūdikio judesius, stambiąją, smulkiąją motoriką, taip pat papildo garsinę aplinką. Instrumentai ypač tinka, kai kūdikis ima aktyviai domėtis aplinka.


Klausydami muzikos su savo kūdikiu, judėkite pagal ritmą, niūniuokite melodiją, tapšnokite švelniai ranka, kad mokytųsi pajausti ritmą. Šiek tiek padainavusi, palaukite reakcijos, galbūt kūdikis panorės atkartoti girdėtus garsus. Dažnai tėvai sako, taip lyg ir nuvertindami savo mažiuką, kad iki 2 mėn. vaikelis tik miega, valgo ir „kakoja“, tad nėra kuo nei kada jį užimti. Taip gali būti, jei būsime abejingi jo ženklams, kurie rodo, kad jis nori bendrauti. Atrodo neįtikėtina, bet kūdikio dėmesį, muzikaliai kalbantis su juo su trumpomis atsitraukimo ir poilsio akimirkomis, galima išlaikyti pusvalandį ir ilgiau.


Ar patartina kūdikį migdyti, skambant muzikai?


Kiekvienas vaikas – asmenybė, turinti savo bendravimo poreikių. Taip pat ir muzikos poreikis gali skirtis. Vienintelis patarimas – stebėti, bandyti, stengtis pajausti savo kūdikį. Vienam užtenka, kad būtų pasūpuotas, kitas užmiega skanaudamas mamos pienuką ar skambant ramiai muzikai, trečias greičiausiai „nulūžta“ triukšmingoje aplinkoje ar net veikiant dulkių siurbliui. Bet kokiu atveju tinkama muzika – teigiama patirtis kūdikiui, ypač jei tai mamos balsas. Nepakeičiamos ir laiko įrodyta mamos dainuojamų lopšinių nauda. Jos, beje, veikia abipusiškai.


Kūdikis nuo pirmų gyvenimo dienų nori bendrauti. Kaip mama gali jį kalbinti?


Pirmomis savaitėmis kūdikis kalba verkdamas, paskui tardamas balses, atsitiktinius gerklinius garsus. Vėliau pradeda guguoti, krykštauti įvairiausiomis intonacijomis. Jautri mama intuityviai ima kartoti tuos garsus, sugeba užmegzti dialogą – atkartoja panašia intonacija, panašiu intensyvumu, daro pauzes, sulaukia atsako. Taip kūdikis tarsi gauna patvirtinimą, kad elgiasi tinkamai, ima suvokti savo garsus, juos tęsia, kartoja. Užsimezga dialogas, atsiranda abipusis bendravimas. Kol naujagimis dar gerai nemato, ne visada galima užmegzti akių kontaktą, bet nuo to mamos ir jo ryšys nenukenčia. Bendravimas užmezgamas garsais, papildytais muzikiniais elementais. Dažnai net pirmoji šypsena atsiranda ne tada, kai mama nusišypso kūdikiui, o kai jį pakalbina. Apie 8-ąją gyvenimo savaitę kūdikis pradeda aiškiai matyti, tada galima su juo užmegzti akių kontaktą, o mamos veido išraiška tampa labai svarbi. Reikėtų stengtis sekti, ką veikia kūdikis, bei balsu ir veido išraiška atspindėti jo energiją (kūdikis bendrauja ir visu kūnu, įvairiai judindamas galūnes). Kai spardosi, makaluoja rankytėmis ir kojytėmis, galima dainuoti jam kokią nors greitą dainelę. Mamos balsas vaikeliui yra pati gražiausia muzika. Kūdikis nesuvokia žodžių prasmės, jam svarbios mamos emocijos.


Ar muzika gali pagelbėti mamai nuraminti verkiantį kūdikį?


Muzika gali trumpam nukreipti dėmesį nuo nemalonių pojūčių, bet negali pakeisti pirminių vaiko poreikių – mamos artumo, valgio, miego ir pan. Koks geriausias būdas nuramina kūdikį, randa kiekviena mama. Patariama pradėti nuo lopšinių, kūdikį švelniai sūpuojant. Juk lopšinių paskirtis ir yra kūdikį nuraminti, užmigdyti. Juk jos yra lėtos, siūbuojančio ritmo, dažniausiai paprastos melodijos, kupinos pasikartojimų. Tinka ir kita panašaus pobūdžio muzika.


Galbūt yra garsų (arba tam tikros muzikos), kurie tinka neramiam, irzliam kūdikiui arba, priešingai, tingiam, lėtam?


Muzika – tai stimulų kompleksas, o kiekvienas žmogus kitaip į juos reaguoja. Kokios muzikos nemėgsta kūdikis, sužinosite, leisdama jam klausyti įvairių muzikinių žanrų. Juk be galo įdomu stebėti ir pažinti savo mažylį. Netrukus suprasite, kokia muzika išjudina apsnūdusį, kokia sutrikdo arba sujaudina. Dažniausiai lėto tempo, paprasto ritmo ir melodijos muzika ramina ir, priešingai, greito tempo, sudėtingų ritmų, intensyvi melodija aktyvina.


Kokiu dienos metu geriausia su kūdikiu klausyti muzikos? 


Dieną galite kūdikiui leisti muziką bet kada. Išskyrus, kai jis alkanas, šlapias arba nori miego. Muzikiniai garsai gali nebent trumpam atitraukti dėmesį. Pvz., kūdikis nemėgsta rengtis, aiškiai ir garsiai rodo pasipiktinimą. Tada mama ar kitas šalia esantis žmogus gali sugroti varpeliu, dūdele, imti išraiškingai burgzti, klapsėti liežuviu ar garsiai uždainuoti. Bandant nukreipti dėmesį, svarbu kontrastai ir garsiniai pokyčiai. Išraiškingas muzikinis kalbinimas gali kuriam laikui padėti ko nors išlaukti. Muzikaliai kalbinti galima tik prabudusį vaikelį, pervystant, masažuojant, būdraujant, net kai skanauja pienuko. Gerai nusiteikęs kūdikis yra atidesnis garsams. Galima jam leisti paklausyti įvairių instrumentų garsų: varpelio, dūdelės, metalofono, barškučio. Kūdikis gali ieškoti garso šaltinio, sekti instrumentą akimis, pasukti galvytę. Vėliau ir sugriebti barškutį ar kitą instrumentą, tapšnoti būgnelį delniuku ar kojomis. Galima siūlyti ir įvairios muzikos, stebėti reakcijas, ar suklūsta tik suskambus, ar ieško garso šaltinio. Kiek ilgai klauso sustingęs, tikėtina, kad tiek ir gerai girdi, aktyviai klausosi.


Kokios muzikos vengti visiems kūdikiams?


Vargu ar yra specialistų, kurie rekomenduotų triukšmingą muziką – roką ar metalą. Net ir ne visa klasikinė muzika yra rekomenduotina. Tikrai neverta apkrauti kūdikio sudėtingais simfoniniais kūriniais ar operomis. Tyrinėtojų stebėjimais, kūdikiai mieliau klausosi darnios, linksmos, o ne triukšmingos muzikos, taip pat gyvai atliekamų dainelių, instrumentų, o ne įrašo. Ypač suklūsta, jeigu išgirsta dainuojančius vaikus.


Kuo galima pagroti kūdikiui, jeigu tėvai nėra muzikantai ir neturi namuose muzikos instrumentų?


Labai norėtųsi priminti tėveliams apie garsinės aplinkos higieną. Dauguma tėvelių džiaugiasi, kad kūdikis užmiega esant triukšmui, kai nuolat veikia radijas ar televizorius. Tačiau sveikiausia jam yra tyla ir natūralūs garsai: žmogaus balsas, gyvi instrumentai. Negerai auginti kūdikį esant nuolatiniam triukšmui, nes jis bando atsiriboti nuo aplinkos, kurioje per daug garsų, o tada apskritai tampa jai abejingas. Naujagimiui gražiausias instrumentas – mamos balsas, kuris jį ramina, teikia saugumo pojūtį. Vėliau ima atpažinti ir tėčio, brolio, sesės, kitų artimųjų balsus. Norint, kad į juos naujagimis atkreiptų dėmesį, jie turėtų skambėti raiškiai, aiškiai. Vėliau galima pasiūlyti paklausyti varpelio, vėjo varpelių, gražaus tembro barškučio, dūdelės, metalofono, lūpinės armonikėlės. Svarbu negroti jais nuolat, o daryti pauzes – bendrauti, kviesti paklausyti, kad atkreiptų dėmesį. Jei nesuklūsta, galbūt tuo metu nukreiptas kitur kūdikio dėmesys, galbūt instrumentas skamba per tyliai. Bandykite dar kartą. Po truputį galite supažindinti su aplinkos garsais (čiuženkite popierių, barbenkite mediniu šaukštu ir pan.). Jūros akmenukai, graikiniai riešutai, šaukštai – visu tuo galite naudotis, muzikuodami su kūdikiu. Ypač įdomu kūdikiui „muzikos“ šaltinį sugriebti ir palaikyti, patyrinėti.


Kelios idėjos, kaip muzikuoti su kūdikiu


• Dar mamai besilaukiant, kiekvienas šeimos narys gali sugalvoti savo melodiją ar išrinkti dainelę „pilveliui“, o tuo pačiu eiliškumu kiekvienas gali ją padainuoti gimusiam. Taip naujagimis ima numatyti ir laukti kito šeimos nario „pasirodymo“.


• Sugalvoti ar pritaikyti daineles pagal kūdikio dienos ritmą, kurti ritualus: dainuoti įvairias daineles (su kalbinimo elementais) prabudusiam, valgančiam, kai masažuojate, maudote.


• Iš skirtingų pusių kūdikiui pagroti įvairiais instrumentais: pvz., kairėje pusėje papūsti dūdelę, padaryti pauzę, dešinėje – paskambinti varpeliu (tik ne prie pat ausytės). Neskubėti, kartoti, leisti kūdikiui ieškoti garso šaltinio, sekti akutėmis judantį instrumentą. Gali dainuoti šeimos nariai.


• Prie kojų galima prikabinti barškučius ar užsegamus varpelius, kad kūdikis turėtų galimybę susieti garsą su judinamomis kojomis, tai skatina „atrasti“ kojytes. Taip pat galima pakabinti netoliese gulinčiam kūdikiui vėjo varpelių, kad atsitiktiniu rankos judesiu išgautų garsų – vėliau ims tai daryti sąmoningai. (Ir vėl svarbu būti šalia, pasidžiaugti tuo, ką kūdikis daro: „Aš matau, ką tu darai, ką tu girdi.“)


• Dainuoti išraiškingai, kūdikiui judinant kojytes, pagal jo ritmą, jam nustojus judėti, nustoti ir dainuoti, pauzę padaryti kartu (kūdikis suklūsta, ima suvokti savo veiksmų autorystę). Siekiant pastiprinti patirtį, galima prie kojyčių palaikyti rankinį būgnelį ar tambūriną – kai įspirs, tai skatins kojų judesius.


• Muzikos terapija dažnai taikoma, gydant kūdikius, turinčius tam tikrų sutrikimų, tačiau specialistai pripažįsta, kad tokie žaidinimai labai naudingi ir sveikam kūdikiui.

 


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis