Konsultuoja VL VšĮ VUL Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė
Nors kol kas vis dar turime, atrodo, vienas ilgiausių vaiko priežiūros atostogų, vis tiek negalime vien tik joms atsiduoti, nes gyvenimas verčia suktis, veikti, gyventi nūdienos ritmu. Mes, mamos, nebenorime su kūdikiu užsidaryti tarp keturių sienų. Mums reikia naujų atradimų, veiklos ar paprasčiausiai pabendrauti su draugais ar pažįstamaisiais. Dar reikia pramogų, pamaloninančių sielą: vienai – muzikos, kitai – teatro, trečiai – gyvo garso koncertų. Ir vis dėlto, perspėja specialistai mamas, kartais kūdikio dėl jo paties gerovės geriau su savimi netampyti.
Mamos ar kūdikio poreikis?
Mamos kasmet yra vis laisvesnės, išėjusios motinystės atostogų, neketina būti namuose, atsisakyti savo pomėgių, todėl visur, kur tik gali, eidamos ima kūdikį. Vis dėlto toks gyvenimo būdas jam gali būti nenaudingas.
„Suprantu, kad kiekvienam žmogui yra be galo svarbu jaustis laisvam, pačiam rinktis, kur, kaip ir su kuo leisti laiką. Ši laisvė skverbiasi į visas gyvenimo sritis ir motinystė čia nėra jokia išimtis, – sako neurologė Laima Mikulėnaitė. – Ir vis dėlto šalia taip mums visiems svarbios laisvės egzistuoja dar ir pareiga. Mamos, tėčio pareiga yra duoti savo kūdikiui ir vaikui tai, kas geriausia. Suprantu, kad mamai norisi išeiti, susitikti su draugėmis, pabūti viešumoje. Bet ji, kad nepadarytų žalos savo vaikui, privalo „nepamesti“ sveiko proto ir nepamiršti, kad net ir pats mažiausias kūdikis jau yra asmenybė, į šią žemę atėjęs su savo nepaprastu charakteriu, būdu ir jam nebūtinai patiks tai, kas patinka mamai. Tarkime, mamai ir tėčiui galbūt labai patinka kinas ir jie į kino seansus, nors ir skirtus vaikams, atsineš kūdikį, jam čia gali būti labai nepatogu. Nei kūdikis, nei mažas vaikas pats jokių sprendimų priimti negali, tai už jį daro tėvai, tačiau jei jau ryžomės tapti tėvais, turime
paisyti savo mažo žmogaus. Jei nežinome, abejojame, kaip elgtis tam tikromis aplinkybėmis, tarkime, nors aplink siaučia virusai, imti ar ne kūdikį į prekybos centrą, ant įsivaizduojamų svarstyklių pasverkime visus „už“ ir „prieš“. Ant vienos lėkštelės mintimis sudėliokime savo norus, ant kitos – kūdikio interesus ir stebėkime, į kurią pusę ji pasvirs. Tikiu, sveika tėvų nuovoka.“
Kas netinka kūdikiui
Kinas
„Kino seansų būna įvairių, kai kurie išties yra pritaikyti taip, kad kūdikis jaustųsi kuo patogiau, t. y. sumažintas garsas, prislopintos šviesos, – teigia neurologė. – Vis dėlto kiekviena mama turėtų gerai pasvarstyti, ar eiti į kiną su visai mažyčiu kūdikiu (ypač iki pusės metų amžiaus), ar verčiau saugiai pasilikti namuose. Kinas – tai uždara patalpa, į kurią prisirenka keliasdešimt žmonių. Vieni jų kosti, kiti sloguoja, treti gali būti kokių nors ligų platintojai. Tikrai niekas negali paneigti, kad kino teatre šalia kūdikio neįsikurs tuberkulioze sėdintis žmogus. Visiškai neperdedu, sakydama, kad, patekęs į aplinką, kurioje yra sergančių žmonių, kūdikis labai rizikuoja susirgti. Manau, mamos apie tai tiesiog nesusimąsto, o apie tai žinodamos, pasaugos savo mažylį bent pusmetį, metus ir nesineš į tokias vietas, kuriose yra daug žmonių. Juk iš tiesų kiekviena mūsų nori savo vaikui geriausio.“
Prekybos centras
„Prekybos centras – viena pavojingiausių vietų, į kurią patenka dažnas kūdikis, – teigia neurologė L. Mikulėnaitė. – Iš patirties žinau, kad mamos yra įsitikinusios, jog kūdikis parduotuvėje jaučiasi saugiai, nes yra kartu su mama, tėčiu, galbūt dar ir broliuku. Galbūt taip ir būtų, jeigu į prekybos centrą mama su kūdikiu užsuktų 15 minučių, bet tikrovė kitokia – mamos vaikšto po įvairias parduotuves, žiūrinėja drabužius, batus ir pan., o kūdikis, išpūtęs akytes, guli vežimėlyje arba kabo nešyklėje, kartais prieštaraudamas ima rėkti. Mažyčio galva nusvyra tai į vieną, tai į kitą pusę, jam galbūt labai nepatogu, bet iš didžiulio nuovargio jis užmiega. Iš tiesų kūdikis turėtų miegoti namuose savo lovelėje arba lauke vežimėlyje, skambant paukščių giesmėms, ošiant medžiams, o ne varginantiems prekybos centrų garsams. Taigi, kiekvienai mamai sveikas protas turėtų pakuždėti, kad į prekybos centrą kūdikį reikėtų neštis kuo rečiau. Tik tada, kai nėra kitos išeities.“
Kūdikių mokyklėlės
Pasak neurologės L. Mikulėnaitės, lavinamosios mokyklėlės gerai, bet tik metukų ir vyresniems vaikams. Karti tiesa – lavinamosios mokyklėlės reikalingesnės mamai – ne kūdikiui. Galbūt mama naiviai tiki, kad anksti pradėtas ugdyti vaikas bus itin imlus mokslui, daug gyvenime pasieks, bet, taip manydama, ji nesąmoningai įteigia jam, kad privalo būti sėkmingas. Toks vaikas nuo mažų dienų dažniausiai girdi, kad ateityje nebaigęs kelių aukštųjų mokyklų ir nemokantis kelių užsienio kalbų bus nevykėlis.
„Gal ir keistai skamba mano žodžiai, bet jau pirmaisiais gyvenimo metais galima įteigti kūdikiui, ko iš jo tikimasi ir kaip bus blogai, jeigu tėvų lūkesčių neįvykdys, – įspėja neurologė. – Po ankstyvojo ugdymo mokyklėles vežiojamas kūdikis jaučia, kad mama jaučia pasitenkinimą juo ne dėl to, kad jis yra jos Jonukas ar Petriukas, o todėl, kad auga labai protingas. Toks kūdikis visą gyvenimą gali labai kankintis ir siekti visiems įrodyti, kad yra ko nors vertas. Tai nėra gerai, nes kiekvienas mūsų esame vertingas jau vien dėl to, kad gimėme. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kiekviena mama turėtų gyventi kuo ramiau ir išmokti sugyventi su savo kūdikiu. Tai laikas, per kurį kūdikis turi suformuoti prieraišumą, išmokti būti kartu su mama ir ja pasitikėti. Ir visiškai nereikia, kad kas nors svetimas (išskyrus tėtį) kištųsi į šiuos procesus.“
Vaikas, kuris per pirmuosius gyvenimo mėnesius galės prisirišti prie mamos ir saugiai su ja jaustis, augdamas rodys mažiau ožių ir jo paauglystė bus lengvesnė. Pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai yra viso gyvenimo pagrindas.
Koncertai
Į koncertus nepatartina neštis kūdikio dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad susirenka daug žmonių, ir dėl didelio garso, kurį pakelti gali net ir ne kiekvienas suaugęs žmogus. Yra kūdikių, kurių nervų sistema itin gerai subrendusi ir jų nedirgina garsai, bet yra ir tokių, kurie jautrūs bet kokiam garsui. „Šiems ir vienas koncertas gali padaryti daug žalos – ilgam išderinti dienos ritmą, – įspėja neurologė. – Vis dėlto verta pabrėžti tai, kad kūdikiui nereikia jokio koncerto – jam reikia mamos dainų, mamos lopšinės, bendrauti su ja. Vis dėlto jeigu koncertas yra mamos svajonė, o kūdikio iš tiesų nėra kam palikti, verta bent jau pasirūpinti, kad jis jaustųsi kuo patogiau, t. y. uždėti garsą slopinančias ausines, laikyti prie savęs kuo patogiau, kad mažylis galėtų jaukiai pasidėti galvelę ir užmigti.“
Socializacijos mitas
Mamos labai dažnai tikisi, kad kūdikis, būdamas mokyklėlėse, teatre, cirke ir matydamas daug žmonių, pratinsis prie jų, augs drąsesnis, mokės bendrauti, kitaip tariant, augs socialus. „Manau, pirmaisiais gyvenimo metais visa tai kūdikiui gali duoti tėvai. Jeigu su jais užmegs gerą ryšį, nebijos ir kitų vaikų bei suaugusių žmonių, – sako neurologė. – Blogiausia, kai tėvai sumano socializuoti 8 mėnesių kūdikį, kuris pagal savo raidą privalo bijoti ir šalintis svetimųjų. Tai metas, kai kūdikis nesaugiai jaučiasi, jei jį liečia arba net paprasčiausiai kalbina svetimi žmonės. Aišku, tai nereiškia, kad su šio amžiaus kūdikiu reikia sėdėti užsidariusiai namuose, tačiau būtina pasaugoti jo nervų sistemą, kad baimę jaustų kuo rečiau. Baimės periodas per kelis mėnesius pasibaigia ir tuomet kūdikį po truputį, mažais žingsneliais jau galima drąsiau ir dažniau vežtis kartu į viešąsias vietas.“
Išimtys
„Kartais svarstyklės gali nusverti ir mamos bei tėčio naudai, – sako neurologė. – Tarkime, jeigu šeima planuoja skristi aplankyti užsienyje gyvenančios močiutės ar kitų artimų giminaičių. Tuomet galima skristi (arba važiuoti) su kūdikiu be baimės, kad galime jam padaryti žalos, nes atskridus visi šeimos nariai jaus didelį džiaugsmą, o kūdikis jausis šeimoje. Svečiuose jis galės miegoti patogioje lovoje, valgyti įprastu laiku ir pan. Tai nepaprastai svarbu.“
Ko nevalia ignoruoti
Neurologė L. Mikulėnaitė: „Būdamas triukšmingose viešose vietose, kuriose yra daug svetimų žmonių, kūdikis gali pervargti emociškai. Aišku, vienam gal ir nepadarys didelės žalos, jeigu mama jį visur su savimi nešiosis, o kitas jausis labai prastai. Taigi, jeigu matome, kad kūdikis, parneštas iš prekybos centro, koncerto, kavinės ar pan., tampa dirglus, blogiau miega, suserga, reikėtų kurį laiką pagyventi labai ramiai. Kartais mamos stebisi, kodėl pirmųjų mėnesių kūdikis daug serga, karščiuoja, sloguoja ir pan., juk visur rašoma, kad iki pusės metų kūdikiai ir turi įgimtą imunitetą. Tačiau šis „veikia“ tik tada, kai yra patenkinami kūdikio poreikiai, kai jis auga emociškai saugus, glostomas mylinčių mamos rankų. Kad augtų sveikas, jam reikia girdėti mamos balsą, čiupinėti žaisliukus, gryno oro, o svarbiausia jausti, kad jis pats geriausias pasaulyje vien dėl to, jog yra konkretus konkrečios mamos vaikas. Mama, kuriai per sunku kiaurą dieną būti su kūdikiu (visko nutinka!), turėtų taip organizuoti savo dieną, kad galėtų palikti vaikelį namuose tėčio, močiutės, draugės priežiūrai, o pati išeiti pasivaikščioti ar į grožio saloną.“
Kaip atpažinti „kietuolį“
Kai kurie kūdikiai yra išties mažiau jautrūs. Jie lengviau pakelia triukšmą, nepažįstamus žmones, sutrikdytą dienotvarkę. Kaip juos atpažinti?
4 įžvalgos:
1 Toks kūdikis per kelias pirmas gyvenimo dienas suformuoja miego ir maitinimosi ritmą, greitai išmoksta žįsti.
2 Jam netrukdo jokie namuose esantys dirgikliai, pavyzdžiui, veikiantis televizorius, dulkių siurblys ir pan.
3 Prabudęs naktį pavalgyti, labai greitai užmiega. Neverkia, tik niurksi, kad prabustų mama.
4 Neverkia be priežasties – mama visuomet supranta, ko jis nori, kas jam negerai.
