Kaip "Tavo vaikui" yra sakiusi gydytoja neurologė, prof. Vanda Liesienė, mes visi turime „miego duobę“ dieną: "Mūsų platumoje į ją mes įkrintame 14–16 val. Jeigu ją pajutę leisite sau atsipalaiduoti, trumpai pailsėsi ar net snūstelėti, pasijusite geriau. Tiems, kurie vakare sunkiai užmiega, reikėtų snūstelėti ne ilgiau nei penkiolika minučių, o tie, kurie greitai užmiega, gali snūstelėti iki valandos. Taip elgdamiesi mes ne apgauname organizmą, o tiesiog pasinaudojame dvifazio paros miego ritmo galimybe.

Biologiniai ritmai egzistuoja, jie gali šiek tiek keistis per nėštumą, bet visada reikia įsiklausyti į save. Jei pasijutote apsnūdusi – pasinaudokite tuo. Tai ir bus miego stokos kompensacija. Nėščiosioms tai taip pat labai tinka".

Būna, nėščiosios sunerimsta: jei negaliu užmigti, vargina visokios mintys, gal tai rodo, kad kažkas negerai mano kūdikiui? Neurologė V. Liesienė ramino: „Nemiga, neramus miegas nėra susijęs su vaisiaus vystymosi ypatumais, o labiausiai – su pačios moters vidiniais dalykais, ypač nėštumo pradžioje. Tokie miego trikdžiai, tarkim, pykinimas, pagreitėjusi mamos širdies veikla, yra vaisiaus ženklas mamai: „Aš esu.“ Jei sunku užmigti, pirmiausia reikia savęs paklausti, kas trukdo: neramios kojos ar neramios mintys.

Moteris turi paklausti savęs, apie ką ji galvoja prieš užmigdama.“ Kad būtų lengviau užmigti, patalpa turi būti tyli, tamsi, išvėdinta, tačiau žmogui neturi būti nei per karšta, nei per šalta. Jei kūno temperatūra aukšta, nes daug judėjote, užmigti greičiausiai nepavyks. Gali padėti vėsus dušas. Jeigu metas miegoti, o kankina alkis, užmigti greičiausiai taip pat nepavyks, todėl rekomenduojama lengvai užkąsti. Tobulas pasirinkimas – kefyro ir banano kokteilis arba šaukštelis medaus, užgerto vandeniu".