A. Landsbergienė: klysta manantieji, kad mokykloje svarbiausia – akademiniai rezultatai.

Išleidę vaiką į mokyklą tėvai nerimauja dėl daugelio dalykų, vienas iš jų – kokie bus jų atžalos akademiniai laimėjimai.

Socialinių mokslų daktarės edukologės Austėjos Landsbergienės komentaras.


Neretai tėvai laužo galvą, ar būtina mokyklos slenkstį peržengti jau mokant skaityti ir skaičiuoti. Juk remiantis ugdymo programomis vaikai to turi mokytis pirmoje klasėje. Tačiau vis dažniau būsimieji pirmokai į mokyklos suolą sėdasi mokėdami ne tik skaičiuoti, bet ir puikiai skaitydami. O mokytojai neretai lygiuojasi į tuos mokančiuosius, taip mesdami nemenką iššūkį tiems, kurie tik pažįsta skaičius ir raides. Ir tai – viso pasaulio visuomenės problema. Visose tarptautinėse konferencijose, kuriose teko lankytis, nuolat kalbama apie tai, kad to, ko mes anksčiau reikalaudavome iš pirmokų, dabar reikalaujame iš priešmokyklinukų. Darželinukai vis mažiau žaidžia, o daugiau mokosi, dėl to jie auga mažiau kūrybiški, patiria net vadinamąją vaizduotės krizę, nes vaizduotė lavinama žaidžiant, kuriant, kūrybiškai sprendžiant problemas.


Žinoma, būna atvejų, kai vaikas raidėmis ar skaičiais susidomi labai anksti, pavyzdžiui, trejų ar ketverių metų. Tik dėl to, kad mokytis skaityti ar skaičiuoti yra dar per anksti, jam drausti pažinti raidžių ar skaičių pasaulį tikrai nereikėtų. Netgi, priešingai, vertėtų padėti. Tačiau svarbu žinoti, kad ankstyvas mažylio pasodinimas prie stalo atlikti užduotėles gali užkirsti kelią vystytis vaizduotei ir kūrybiškumui, maža to, tokie vaikai labiau linkę į nerimą ar net depresiją.


Klysta manantieji, kad mokykloje svarbiausia – akademiniai rezultatai. Kaip savo paskaitoje sakė Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama, vaikus pirmiausia reikia mokyti emocinės higienos. Gaila, bet vis dar ne visose mokyklose to mokoma. Kartais pedagogai net patiria tėvų, kuriems svarbiausia akademiniai rezultatai, spaudimą. Svarbu žinoti, kad pradinėse klasėse kur kas svarbesnė vaiko emocinė savijauta, kuri neretai priklauso nuo to, ar mokinukas savarankiškas, geba bendrauti, susikaupti, atlikti tai, ko yra prašoma. Todėl prieš peržengdami mokyklos slenkstį pasipraktikuokite namuose. Pavyzdžiui, penkioms minutėms nustatę žadintuvą pasakykite mažyliui, kad jis turi apsirengti iki tol, kol nuskambės žadintuvas. Arba jei namuose gyvena keli vaikai, pasiūlykite jiems parungtyniauti, kuris greičiau apsirengs pagal tai, koks už lango yra oras. Gali būti, lauke lyja, o pirmas susiruošęs vaikas apsiavė ne tuos batus arba pamiršo skėtį. Vadinasi, jis nebus pirmas tol, kol susiruoš tinkamai. Namuose tai skamba tarsi žaidimas. Tačiau kai mokytoja jūsų atžalai pasakys, kad per pertrauką reikia susidėti knygas į kuprinę ir pasiruošti kitai pamokai, jis svajodamas jau nebežiūrės pro langą. Žaismingos pratybos vaikui įprastoje ir jaukioje aplinkoje padės išmokti sutelkti dėmesį ir atlikti užduotį per tam tikrą laiką ne namuose.


1998 ir 2010 metais JAV atlikti tyrimai rodo, kad 1998 M. tik 30 proc. priešmokyklinių klasių mokytojų tikėjosi, kad būsimas pirmokas mokyklą pradės lankyti jau skaitydamas. 2010 metais net 80 proc. mokytojų išsakė lūkestį, kad būsimieji pirmokai į mokyklos suolą sės jau mokėdami skaityti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis