Kokiais atvejais patariama tėvams kreiptis pagalbos į vaikų psichologą

Vaikų psichologijos ir psichoterapijos centre dirbantys vaikų ir paauglių psichologai primena tėvams, kokiais atvejais patariama kreiptis pagalbos į vaikų psichologus.

Tiek mažo, tiek didelio žmogaus gyvenimas kasdien yra kupinas įvairiausių patyrimų – malonių, įkvepiančių, stebinančių ar trikdančių. Be džiugių akimirkų vaikui, tėvams ar šeimai kartais tenka susidurti su sunkumais, kuriems įveikti reikia vaikų psichologo pagalbos.  


​Dažniausiai vaiko patiriamus sunkumus parodo pasikeitęs vaiko elgesys. Ne mažiau svarbūs ir pačių tėvų jausmai, kai kyla nerimas ar abejonės dėl savo vaiko emocinės būsenos. Kartais apie galimus vaiko sunkumus tėvams pasako susirūpinę kiti artimos aplinkos žmonės – darželio auklėtojai, mokytojai, šeimos draugai.  


 Į vaikų psichologą galite kreiptis dėl įvairių psichologinių vaiko sunkumų:


​elgesio ir emociniai sunkumai (dirglumas, verksmingumas, nerimas, baimės, stiprūs pykčio protrūkiai, nepaklusnus, agresyvus elgesys ir pan.);


bendravimo su bendraamžiais, santykių šeimoje sunkumai (brolių ir seserų nesutarimai);


adaptacijos darželyje ar mokykloje sunkumai, atsiskyrimo nuo tėvų sunkumai;


miego, valgymo sutrikimai;


dažni fizinės sveikatos sutrikimai be aiškios priežasties (pilvo, galvos skausmai, pykinimas);


tuštinimosi ir šlapinimosi problemos (lėtai ir sunkiai formuojasi tualeto įgūdžiai, vyresnis vaikas tuštinasi ir šlapinasi į kelnes, naktimis šlapinasi į lovą);


mokymosi, dėmesio sukaupimo sunkumai;


vėluoja vaiko raida;


psichologinė krizė ar traumuojantys emociniai išgyvenimai: tėvų skyrybos, netektys, ligos, gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pakeitimas, patirta prievarta.


Paaugliams vaikų psichologo pagalba naudinga esant šiems sunkumams:


bendravimo ir santykių su tėvais, bendraamžiais, mokytojais problemos;


mokymosi sunkumai, nenoras lankyti mokyklą;


uždarumas, atsiribojimas nuo socialinio gyvenimo;


emociniai sunkumai: nerimas, baimės, sustiprėjęs vienišumas, liūdesys, pyktis, emocijų valdymo sunkumai;


mintys apie savižudybę, savęs žalojimas;


drovumas, pasitikėjimo savimi stoka, įvairios abejonės, sunkumai apsispręsti;


nuolatinis pervargimas, galvos, skrandžio skausmai, pykinimas, sutrikęs miegas;


valgymo sutrikimai;


psichologinė krizė ar traumuojantys emociniai išgyvenimai: tėvų skyrybos, netektys, ligos, patirta prievarta;


priklausomybė nuo kompiuterio, socialinių tinklų;


žalingų medžiagų vartojimas.


Tėvai gali kreiptis į vaikų psichologą ne tik susidūrę su rimtais sunkumais, bet ir tiesiog norėdami pasitarti įvairiais vaikų ir paauglių auginimo ir auklėjimo klausimais, siekdami geriau suprasti savo vaiką, pagerinti santykius su juo, sužinoti, kaip reaguoti į vaiko elgesį tam tikrose situacijose, kaip konstruktyviai nustatyti leistino elgesio ribas ir įvairiais kitais klausimais tam, kad šeimoje visiems kartu gyventi būtų gera ir malonu.  


Kaip paruošti vaiką pirmam vizitui?


Vaikams gali kilti klausimų, kas yra vaikų psichologas, ką jis veikia ir kodėl jie turėtų lankyti konsultacijas, todėl svarbu vaiką tinkamai paruošti susitikimui su specialistu.

Svarbiausia būti nuoširdžiam ir sakyti teisybę apie kreipimosi į vaikų psichologą priežastis. Netiesa arba vengimas apie tai kalbėti gali vaikui kelti nerimą, didinti nepasitikėjimą, tai trukdo sėkmingai užmegzti kontaktą su specialistu.

Paaiškinkite, kas yra vaikų psichologas ir kaip vyksta konsultacija, kiek laiko ji trunka. Mažesniems vaikams galite pasakyti, kad vaikų psichologas kalbasi ir žaidžia su vaikais ir tėvais, siekdamas padėti išspręsti problemas ir geriau pasijusti. Galite remtis metaforomis ir pasakyti: vaikų psichologas padeda vaikams pamatyti stipriąsias savybes ir išugdyti norimas, pasiekti pergalių, kaip ir krepšinio treneris padeda komandai pasiruošti varžyboms ir jas laimėti. Pasinaudokite Lietuvoje išleista puikia 3–11 metų vaikams skirta I. Banionienės , A. Pundzevičienės „Knyga vaikams apie psichologus“, kurioje vaikams suprantama kalba aiškinama, kas yra vaikų psichologas ir kas vyksta jo kabinete.

Padrąsinkite. Kalbėkite apie vaikų psichologą pozityviai, vengdami sudaryti įspūdį, jog tai dar vienas „suaugusysis – tėvų atstovas“. Paaiškinkite, kad viskas, ką vaikas pasakys psichologui, bus laikoma paslaptyje, to, be vaiko leidimo, niekas nesužinos, net tėvai (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas prisipažįsta apie galimą grėsmę savo gyvybei ar sveikatai bei kitiems).

Perduokite vaikui žinutę, jog jis nėra problema. Vaikų psichologas kalbėsis ir padės ne tik jam, bet ir tėvams.


šaltinis: www.vaikuppc.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis