Išsiskiriant specialistų nuomonėms bei mokyklų darbo principams – skirtingas ir šio klausimo sprendimas, o kaip padėti vaikams ir kiek mums, tėvams, kištis į šį procesą vienu ar kitu atveju, Jums pataria Šiaurės licėjaus ugdymo vadovė Kaune Rūta Kuodienė bei papildomo ugdymosi studijos “3 Banginiai” pedagogės Laura Muliuolienė bei Laima Buliuolienė.
1. Kieno atsakomybė yra vaiko namų darbai? Mokinio, tėvų, mokytojų, ar tai visos šeimos reikalas?
„Namų užduotys skiriamos mokiniams, taigi už jų atlikimą jie patys ir yra atsakingi. Labai svarbu tėvams tai suprasti ir leisti vaikams patiems savarankiškai juos paruošti. Mokytojo vaidmuo – parinkti vaikui tinkamiausias užduotis jo saviugdai, kad vaikas sugebėtų savarankiškai jas atlikti. Jos turi būti nukreiptos į mokykloje gautos informacijos pakartojimą ir įtvirtinimą. Mokiniui turint tobulintinų vietų – į jų stiprinimą. Tėvelių įsitraukimas skatinamas specialiose, tam skirtose užduotyse – bendri šeimos projektai, kurie tiek didesni savo apimtimi, tiek būtent skirti bendram šeimos darbui. Pavyzdžiui, sukurti ir pristatyti savo šeimos medį. Tuo tarpu Šiaurės licėjuje savarankiškų namų darbų vaikams mes neskiriame, namo retkarčiais jie parsineša tik kūrybines užduotis, skirtas visai šeimai – kokybiškam jų laisvalaikiui. O namų darbus mokykloje mes paverčiame į saviugdos laiką, kurio metu vaikai atlieka jiems mokytojo paskirtas užduotis, pagal tos dienos ar savaitės vaiko poreikius. Atliekant užduotis su mokytojo priežiūra galime užtikrinti, jog vaikai viską supras, pabaigs ir įsisavins informaciją", - pasakoja Rūta Kuodienė.
.
Savarankiškas ugdymasis ar namų darbai ne tik įtvirtina bei pagilina akademines žinias, taip pat padeda vaikui ugdytis atsakomybės jausmą – visų pirma vaikas išmoksta juos pasižymėti, planuoti savo laiką bei nepamiršti reikiamų darbelių. „Tėvai – neatsiejama vaiko gyvenimo dalis, tad jų atsakomybė domėtis vaiko veikla ir pasiekimais. Tačiau nepainiokime to su griežta priežiūra ir kontrole. Taip ne tik kad nepadėsime, bet ir pakenksime: vaikas turi suprasti atsakomybės ir ją lydinčios pasekmės ryšį (jei neparuošiu namų darbų – galiu atsilikti klasėje ar jaustis nesmagiai kai klasės draugai pristatinės savo darbus, o aš neturėsiu). Dažnai vaikai nemėgsta namų darbų, tačiau savarankiškumo, planavimo bei kitų įgūdžių tobulinimą galima pateikti ir kitame kontekste, parodyti vaikams, jog tai neatsiejama mūsų kasdienybės dalis: vieną dieną jų mažiau , kitą – daugiau. Pavyzdžiui, artėjant vasarai norime, kad atostogos būtų smagios ir turiningos, o tam jas reikia suplanuoti, kur vyksime, kokiam laikui, kur apsigyvensime, ką norėsime pamatyti ir pan. Štai ir namų darbai! O neatlikę šių namų darbų, rizikuojame, kad atostogos gali nepateisinti mūsų vilčių ir lūkesčių“, – pastebi Laura Muliuolienė.
2. Ar tėvai padėdami atlikti vaikui namų darbus neatima iš vaiko atsakomybės, savarankiškumo?
„Atliekant užduotis už vaiką, jam parodomas lengvesnis kelias, nereikalaujantis pastangų. Žinodamas, jog tėvai už jį gali viską padaryti, vaikas neaugs savarankiška, atsakinga bei stipria asmenybe. Ir tai svarbu ne tik kalbant apie namų darbus. Tie patys principai galioja ir kalbant apie atsakomybes namuose, gebėjimą pačiam pasirūpinti savimi, išmokti paprašyti pagalbos“, – pastebi R. Kuodienė.
Jei matote, kad vaikas tikrai nesupranta vienos ar kitos užduoties, nepulkite jam iš karto aiškinti sprendimo būdo ar atsakymo, o užduokite klausimų, kurie padėtų kartu prieiti prie atsakymo. “Paklauskite, kaip tokią užduotį aiškino mokytojas? Kartu atsiverskite klasės darbus, pažiūrėkite ir prisiminkite, kaip tai atliko mokykloje,” – pataria pedagogė L. Buliuolienė.
3. Kokios dažniausiai daromos tėvų klaidos? Kada ir kaip jos pasireiškia?
„Dažniausiai pasitaikanti klaida – kantrybės stygius ir užduočių padarymas už vaikus ar atsakymų pasufleravimas. Tokiu būdu vaikai nei išmoksta ar pasikartoja informaciją, nei ugdo savo savarankiškumą. Tėvams, jei padedate atlikti užduotis, reikėtų stengtis tai daryti kantriai ir saikingai, o savo pagalbą siūlyti klausimais, skatinančiais vaikus mąstyti ir kryptingai judėti link teisingo atsakymo“, – pastebi Šiaurės licėjaus ugdymo vadovė Kaune.
Svarbu atsiminti, kad vaikas gali nesuprasti tam tikrų užduočių ar jų dalies, tačiau didžiąją daugumą turi išsiaiškinti pats. O dažniausia klaida labai paprasta - mes negalime ar nemokame vaikui paaiškinti tam tikros užduoties, nes tiksliai nežinome, kiek vaikas moka, kokia metodika vadovaujantis yra mokomas mokykloje. Jeigu pamokų metu mokytojai naudojasi kitomis metodikomis, tėvų ir vaikų konfliktas neišvengiamas. Tada tik tokį komentarą ir girdėsime: „Mano mokytojas aiškino kitaip...”.
4. Kokios Jūsų rekomendacijos tėvams ir vaikams šiuo klausimu?
“Namų darbus paverskime vaiko saviugda. Tai tampa savotišku požiūriu ir laikui bėgant ne tik padeda vaikui pagilinti ir įtvirtinti žinias, bet ir moko kitų kompetencijų – atsakomybės, laiko planavimo, savarankiškumo. Jei vaikas lanko visos dienos mokyklą, tikėtina, tuo pasirūpins profesionalūs pedagogai ir Jums tik reikės palaikyti vaiką bei pasidomėti, kaip jam sekasi”, – pataria R. Kuodienė.
