Skaitytojos istorija: bėgo metai, o pastoti nepavyko

„Niekada nepavarkite laukti“, – taip prasidėjo mūsų skaitytojos laiškas, kuriame ji pasidalijo savo motinystės istorija. Jeigu savąja norite pasidalinti ir jūs, rašykite el.p. portalas@tavovaikas.lt.


Ištekėjau 18 m., vyrui buvo 22–eji. Gyvenome su tėvais, statėme namą, apie vaikus pasvajodavome, bet gandrai neskubėjo... Iš pradžių tai neatrodė labai svarbu, bet metai bėgo – 5, 6...


Pradėjome lakstyti po gydymo įstaigas. Tyrimų išvada negailestinga: nevaisinga. Neįvyksta ovuliacija, reikia stimuliuoti. Kiekvieną mėnesį – vaistai, sulaukus mėnesinių – vėl vaistai... Pastoti nepavykdavo. Aplinkiniai vis klausinėjo, kada gi pagaliau turėsime vaikų. Atsakydavome: ateis laikas, bus ir vaikas. Gydžiausi pusmetį. Vaistams ir procedūroms išleidome daugybę pinigų.


Pavargau nuo įtampos, pasidariau jautri, net su vyru pradėjome pyktis dėl niekų. Viską mečiau. Metus pailsėjusi, atgavusi jėgas vėl kreipiausi pagalbos. Gydytojas vėl išrašė vaistų ir liepė laukti mėnesinių.


Vaistus sugėriau, laukiu – neprasideda. Paskambinusi gydytojui klausiau, gal dozė per maža, gal padidinti. Jis atsakė: ateik. Nuvažiavome kartu su vyru. Jis liko laukti automobilyje. Gydytojas pasiūlė atlikti ultragarso tyrimą. Atsiguliau, jis apžiūrėjo ir sako: ,,Aišku, kad mėnesinių nesulauksit. Jūs nėščia! Penkios savaitės.“ Akimirką pasirodė, kad sapnuoju... Negalėjau patikėti! Aš būsiu MAMA! Viduje viskas virė, mintys pynėsi.


Gydytojas pasveikino, bet įspėjo, kad būčiau itin atsargi, nes gresia persileidimas. Išrašė vaistų ir aš išėjau. Tikėjau, kad viskas bus gerai. Išlėkiau apsipylusi ašaromis, įsėdau į mašiną, vyras klausia, kas nutiko. Pamanė, kad viskas blogai. O aš per ašaras ir juoką žodžio suregzti negaliu! Nusiraminau ir ištariau. Apsikabinome ir žliumbėme kartu. Tokia laiminga dar niekada nebuvau!


Gimė sveika ir graži mergytė. Jos vardas Karolina.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis