Meningokoką išgyvenusios vaikų istorijos primena, kaip svarbu nepraleisti skiepo

Jos vardas Izabelė. Ji sirgo meningokokine B tipo infekcija. Guvi mergaitė vikriai laksto vaikų žaidimų aikštelėje ir, regis, be ypatingų pastangų dūksta su bendraamžiais. Tik akivaizdžiai matomi liekamieji reiškiniai išduoda – kelerių metų vaiką palietė pavojinga liga, kurią įmanoma suvaldyti pasitelkus skiepus. 

Izabelės vardas pakeistas, bet istorija tikra. Ji – viena iš herojų tarptautinės šviečiamosios iniciatyvos, skatinančios tėvus ir globėjus sužinoti daugiau apie meningokoką B ir kreiptis į gydytojus dėl pažangių prevencijos priemonių – skiepų. 


Vaizdo klipuose asmeninėmis istorijomis dalinasi šeimos ir įvairaus amžiaus vaikai iš viso pasaulio. Vaikai išgyveno meningokokinę infekciją, tačiau įvairūs skausmingi pažeidimai liko visam gyvenimui.


Iniciatyvos metu siekiama parodyti sirgusių vaikų kasdienybę ir atskleisti negailestingą meningokoko B pusę. Tikimasi, kad kiekviena iniciatyvos dalyvio istorija paskatins tėvus imtis visų priemonių, kad apsaugotų vaikus nuo skaudžias pasekmes paliekančios ligos.


Sirgę vaikai jaučia padarinius visą gyvenimą


Pasak šeimos gydytojos Elenos Šukės, retas vaikas, kuris išgyvena meningokokinę B tipo infekciją, toliau tęsia kokybišką gyvenimą. Oro lašeliniu būdu plintanti meningokokinė B tipo infekcija susijusi su skaudžiomis pasekmėmis, kurios pasitaiko apie 10–20 proc. visų amžiaus grupių asmenims, išgyvenusiems šią ligą. Meningokokinės B tipo infekcijos pasekmės gali būti įvairios: pasireikšti rimti fiziniai ir neurologiniai liekamieji reiškiniai – daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia, klausos praradimas.


„Naujausi tyrimai rodo, kad net ir tie, kuriems neprireikė galūnių amputacijos ar neliko epilepsijos priepuolių, praėjus daug metų po infekcijos pajuto psichologinius ir socialinius liekamuosius reiškinius. Tai lėmė prastesnį mokymąsi ar bendravimo sutrikimus, vaikai nepasitikėjo savimi, buvo prastesnės fizinės sveikatos“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Skaudžiausia žaibiškai plintančios ligos išeitis – mirtis, kuri pernai Lietuvoje pasiglemžė 5 gyvybes. Skaičiuojama, kad Lietuvoje, kaip ir Europoje, pastaraisiais metais apie 10–14 proc. susirgimų baigiasi mirtimi.


2018 m. Eu­ropos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva patenka tarp keturių Europos šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas meningokokine B tipo infekcija. Daugiausiai sergama Airijoje, Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose.


Pandemijų metu praleidžiama iki trečdalio planinių skiepų


Pagrindinė meningokoko B rizikos grupė – kūdikiai ir vaikai iki 6 m. amžiaus. Pernai šioje amžiaus grupėje užregistruota 16 susirgimų iš 37. Todėl tėvams labai svarbu vadovautis Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, o jeigu skiepijama savanoriškai – šeimos gydytojo sudarytu planu, ir pasirūpinti būtinais vaiko skiepais, tarp jų ir nuo meningokoko B.


COVID-19 pandemijos karantino metu poliklinikos buvo apribojusios planines paslaugas, todėl dalis tėvų nusprendė vaikų skiepus atidėti ar net nutraukti. Preliminariais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kovo mėnesį įskiepyta apie 12 tūkst. vakcinų dozių mažiau nei sausį ar vasarį. Dabar, kai poliklinikos atnaujino planines sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojai kviečia tėvus kuo skubiau susisiekti su šeimos gydytoju ir atnaujinti skiepijimą pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.


Neatnaujinus skiepijimo plano, netolimoje ateityje vaikai gali dažniau susirgti tokiomis pavojingomis ligomis kaip tymai, raudonukė, kokliušas ir meningokokine B tipo infekcija, nors vaikus nuo jų galima apsaugoti skiepais.


Vienu metu galima skiepyti nuo kelių ligų


Pasak gyd. E. Šukės, kokią įtaką turės planinių vaikų skiepų praleidimas bus galima pamatyti jau po 3–6 mėnesių. Būtent po tiek laiko formuojasi tam tikrų ligų, pavyzdžiui, tymų, epidemija.


„Tikiu, kad mums pavyks sugrįžti į įprastą skiepijimo ritmą ir toliau vadovautis skiepų kalendoriumi. Todėl dabar labai svarbu kreiptis į šeimos gydytojus tiems vaikams, kurių skiepai karantino metu buvo atidėti. Šeimos gydytojas geriausiai žino, kada koks skiepas vaikui priklauso ir kada jį reikia paskiepyti. Be to, vienu metu galima paskiepyti ir nuo kelių infekcinių ligų. Pirmenybė teikiama vakcinoms, kurios yra įtrauktos į vaikų skiepų kalendorių, ypač nuo tymų, raudonukės ar poliomielito ir kitoms kombinuotoms vakcinoms“, – sako šeimos gydytoja.


Gyd. E. Šukės teigimu, tėvai tikrai neturėtų baimintis dėl rizikos poliklinikoje užsikrėsti koronavirusu. „Šiuo metu nustatytos labai griežtos taisyklės, negalima karščiuojantiems žmonėms eiti į polikliniką ar pas šeimos gydytojus. Be to, sveikatos ministro nurodymu yra reguliuojami pacientų srautai. Atlikti planinių skiepų ateinantiems tėvams ir jų vaikams skiriama atskira patalpa ar netgi atskira diena. Tikrai rekomenduoju vykti į polikliniką, jeigu šeimos gydytojas pranešė, kad skiepas yra reikalingas“, – sako šeimos gydytoja.


Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.


Tarptautinės šviečiamosios iniciatyvos video:



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis