Kokie požymiai išduoda, kad vaikas užsikrėtęs kirmėlėmis

Vasarą su kirmėlėmis susiduria dažno mažylio tėvai. Ypač jei jų atžalėlė kurį laiką atostogavo kaime pas močiutę ir, pavyzdžiui, ragavo uogų tiesiai iš daržo. Ar griaužė obuoliuką, ramiai sau tūnojusį po obelimi.

Kad užsikrėstų kirmėlėmis, vaikui pakanka neplautas rankytes susikišti į burną ar tiesiog jomis paliesti lūpas. Plika akimi dažniausiai nematomas užkratas iškart patenka į organizmą. Kaip suprasti, kad vaiko kūne apsigyveno nepageidaujami gyventojai ir kokių priemonių amunicija padeda juos išnaikinti?


Konsultuoja vaistininkė Regina Razulevičiūtė


Kokie požymiai išduoda, kad vaikas užsikrėtęs kirmėlėmis?


Jų yra keletas. Dažniausiai pasikeičia vaiko elgesys: jis greitai pavargsta, tampa irzlus, nervingas, nepastovios, greitai besikeičiančios nuotaikos. Mažyliui taip pat gali sutrikti miegas, pablogėja apetitas, jis gali netekti svorio. Taip pat gali skaudėti ir svaigti galva, suprastėti atmintis, tampa sunku susikaupti. Kartais kamuoja pilvo skausmai, viduriavimas ar, priešingai, užkietėja viduriai. Tai būtų dažniausiai pasitaikantys bendrieji parazitinių užkratų požymiai. Priklausomai nuo kirmėlių rūšies, kuriomis vaikas užsikrėtė, gali varginti ir kitokie papildomi nemalonūs pojūčiai. Pavyzdžiui, užsikrėtus spalinukėmis, jaučiamas stiprus niežulys aplink išangę, askaridės paskatina nepaaiškinamą kosulį ir alergines reakcijas. Pasitaiko, kai jokių ryškių požymių ir nėra. Tad rekomenduojama reguliariai, du kartus per metus, pasitikrinti, ar vaikas neturi kirmėlių.


Kokiomis kirmėlėmis vaikai užsikrečia dažniausiai? Kokiu būdu?


Mažyliai dažniausiai „pasigauna“ spalinukių, apvaliųjų kirmėlių, askaridžių, kaspinuočių. Kirmėlėmis paprastai užsikrečiama per užterštą vandenį, maistą, smėlį, žaislus, kai stokojama higienos įgūdžių ar vartojamas netinkamai termiškai apdorotas maistas. Taip pat galima užsikrėsti glostant augintinius – kates, šunis ir nenusiplovus rankų, suvalgius neplautų ar netinkamai nuplautų uogų, daržovių ir vaisių.


Kaip kirmėlių invazija gydoma? Kokia būtų jų profilaktika?


Geriausia ir veiksmingiausia profilaktika yra tinkami higienos įgūdžiai ir sektinas pačių tėvų pavyzdys. Vaikas turi žinoti, kad rankas reikia plauti ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš kiemo, pasinaudojus tualetu, paglosčius šunį ar katę. Jam turi būti paaiškinta, kodėl reikia plauti kiekvieną parduotuvėje pirktą daržovę ar vaisių. Rizika užsikrėsti kirmėlėmis sumažėja ir trumpai kerpant vaikų nagus – panagėse ne taip kaupiasi nešvarumai.


Tėveliams svarbu nepamiršti tinkamai termiškai apdoroti maisto produktų. Profilaktikai labai svarbi yra asmeninė higiena: reguliariai plauti grindis, vėdinti kambarius, keisti rankšluosčius ir patalynę. Beje, patalynę ir vaikučio naktinius marškinius ar pižamą patariama išlyginti, mat karštis sunaikina kirmėlių kiaušinėlius, jei ant skalbinių jų netyčia buvo patekę. Labai svarbu tinkamai apsiprausti po tekančiu vandeniu. Geriausiai naudojant muilą.


Kirmėles naikina įvairūs vaistai. Tačiau prieš pradedant gydytis geriausiai iš pradžių pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tinkamiausią preparatą ir paaiškins, kiek laiko bei kaip tiksliai jį reikėtų vartoti. Dažniausiai skiriami vaistai savo sudėtyje turi pirantelio veikliosios medžiagos. Vaistinėse galima rasti 125 ir 250 mg stiprumo tablečių, kurios skiriamos vaikams nuo 6 metų. Jaunesniems nei 6 metų vaikams ypač rekomenduojama vartoti geriamąją suspensiją su ta pačia veikliąja medžiaga. Dar vienas dažnai skiriamų preparatų yra su mebendazolo veikliąja medžiaga. Šio vaisto vartojimas skiriasi pagal naikinamų kirmėlių rūšį. Beje, mokslininkai pastaruoju metu tiria galimybę kontroliuoti kirmėlinę invaziją inulinu – lengvai virškinamu angliavandeniu, kuris neigiamai veikia parazitų vystymosi ciklą, didina organizmo atsparumą, padeda geriau įsisavinti kalcį.


Ar reikia vaistų nuo kirmėlių vaikui duoti profilaktiškai? Kodėl?


Egzistuoja teorija, kad organizmas su parazitais turėtų susidoroti pats, kad tai net būtina imunitetui. Vaistai kirmėlių profilaktikai vartojami tik jei yra didelė rizika jomis užsikrėsti. Pavyzdžiui, profilaktiškai vaistais gali būti gydomi ligonio šeimos nariai, kartu gyvenantys ar to paties kolektyvo nariai, taip pat nėščiosios (antrajame ir trečiajame nėštumo trimestruose) bei krūtimi maitinančios moterys. Profilaktiškai tokiu atveju skiriama 11 mg/kg kūno svorio vienkartinė dozė (maksimali dozė – 1 g) vaisto. Norint kad infekcija nepasikartotų, toks pat gydymo kursas gali būti kartojamas po 2-3 savaičių. Užsikrėtimas kirmėlėmis dar kitaip vadinamas parazitine nešvarių rankų liga. Jomis, kaip jau minėta, užsikrečiama dėl asmens higienos stokos, vartojant netinkamai apdorotą maistą. Žmogaus imunitetas su tuo neturi nieko bendra. Beje, kovojant su žarnyno kirmėlėmis, liaudies medicina pataria vartoti česnaką. Tai puiki priemonė tiek parazitų profilaktikai, tiek imunitetui sustiprinti. 


Jei kirmėlių vaikas turi ir jos nenaikinamos, kuo tai gresia, kokios galimos pasekmės?


Negydomi vaikai turi infekciją, platina ligos sukėjus ir didina riziką jais užsikrėsti kitiems žmonėms. Laiku neaptikti kaspinuočiai gali sukelti ir rimtų sveikatos bėdų, pavyzdžiui, išplisti į kitus organus: kepenis, akis, širdį ar net smegenis. Tokiu atveju gali kilti pavojus net gyvybei. Negydant askaridžių, yra tikimybė susirgti apendicitu, gali būti paskatintas kasos uždegimas, žarnyno nepraeinamumas. Vemiant kirmėlės gali pakilti į kvėpavimo takus ir taip kyla pavojus uždusti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis