Konsultuoja vaikų ir jaunimo klinikos „Empatija“ vaikų gydytoja dr. Sigita Burokienė
Paaiškinkite paprastai – kodėl tėveliai turėtų atvesti vaikus pas gydytoją dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo?
Labai dažnai pastebiu, kad tėvai sako: „Daktare, mums reikia pažymos.“ Ne vaiką patikrinti, atlikti profilaktinį patikrinimą, įvertinti jo sveikatą, bet tiesiog „reikia pažymos“. Vis dėlto labai svarbu, kad tėvai nenumotų ranka į profilaktinį patikrinimą. Gali būti, atrodo, kad ir nedidelė problema, kurios tėvai net nepastebi, bet tam reikalinga profesionalų akis, o kuo anksčiau tai bus pastebėta, atlikti reikalingi tyrimai, tuo anksčiau ir kokybiškiau galima suteikti kvalifikuotą pagalbą. Pavyzdžiui, jeigu anksti pastebėsime per didelį gliukozės kiekį mažylio kraujyje, pagausime diabetą pačioje pradinėje stadijoje, tikrai nesulauksime tokio momento, kad mažylis patektų į Intensyviosios terapijos skyrių su diabetine ketocitoze. Arba, tarkime, širdies ritmo sutrikimą ar padidėjusį kraujospūdį. Tėvai gali patys tikrai nepamatyti jokių išorinių požymių, tam reikalingi tyrimai.
Net mažiems vaikams matuojamas kraujospūdis?
Visiems vaikams nuo trejų metukų kiekvienais metais privaloma matuoti kraujospūdį. Namuose to niekaip nepadarysite, nes neturėsite pediatrinės manžetės, kuri yra speciali – mažutė, apimanti du trečdalius žasto. Jeigu vaikelis yra rizikos grupėje, tarkime, turėjęs sepsį ankstyvoje naujagimystėje, buvo kateterizuota bamba ir kt., spaudimą vertėtų matuoti ir anksčiau – iki trejų metų. Žinoma, jei būtina, išmatuojamas kraujospūdis ir naujagimiui, tačiau reikia dar kitokių manžečių ir ypatingų specialistų įgūdžių. Žinoma, būtina žinoti ir tai, kokie parametrai atitinkamo amžiaus vaikams yra normos ribose.
Tarkime, mažyliui skauda galva, jis nualpsta. Ką daro tėvai?
Greičiausiai mano, jog tai kažkokie neurologiniai sutrikimai, bet iš patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai dėl to kalti širdelės sutrikimai, kraujospūdžio problemos – arba labai aukštas, arba labai žemas. Taip vaikai pakliūva ir į ligoninę, nes tėvams labai dažnai atrodo, kad kraujospūdžio matavimas aktualus labiau brandesniems žmonėms.
Kokie dar tyrimai reikalingi, apie kuriuos tėvai net nepagalvoja?
Dar vienas tyrimas, kurį tėvai mano esant reikalingą tik suaugusiesiems, tai – cholesterolio ir lipidų tyrimas vaikams. Cholesterolio tyrimas yra įtrauktas į profilaktinę tyrimų programą nuo maždaug dešimties metų. Amerikos pediatrų akademija jau rekomenduoja tokį tyrimą nuo dvejų metukų, ypač jei šeimoje yra hipercholesterolemijų ar aterosklerozės atvejų. Dabar daug kalbama, kad reiktų tirti ne tik cholesterolį, bet ir visus lipidų apykaitos produktus. Daugeliu atvejų blogojo cholesterolio padidėjimą lemia mityba, tačiau nereikia atmesti ir paveldimumo faktoriaus. Jei tai bus žinoma iš anksto, tuomet bus labiau kreipiamas dėmesys į mitybą, taip gali užkirsti kelią kraujagyslių pažeidimams vėlesniame amžiuje. Aš savo pacientukams, kai 6–7 metų atliekamas išsamus kraujo tyrimas, visada rekomenduoju ištirti ir cholesterolį. Jei tyrimai nekokie, sudaroma dieta, tėvams rekomenduojama labiau atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas deda burnytėn.
Ką jau dabar tėvai išmoko, tai daugumą vaiko nusiskundimų, jeigu jis tik pajėgus juos išsakyti, nurašyti psichosomatikai – stresas, įvairios užspaustos emocijos ir pan. Ką apie tai sako specialistai?
Mediciniškai tam tikrus simptomus nurašyti psichinės sveikatos problemoms galima tada, kai nerandama kitų priežasčių. Pirmiausia reikia atmesti fiziologines priežastis, kad ir dėl galvos skausmo. Patikrinus kraujospūdį, regėjimą, kuris irgi gali būti galvos skausmų priežastis. Gydytojas pirmiausia turi atmesti visas prielaidas, kad nėra jokios organinės patologijos. Kraujospūdis vaikeliui gali padidėti, jei jis serga lėtinėmis inkstų ligomis. Gali būti taip, kad daugiau jokių simptomų nėra, išskyrus padidėjusį kraujospūdį. Labai svarbu žinoti ir koks kraujospūdis tam tikrame amžiuje yra normalus. Tarkime, trimečio normalus kraujospūdis yra maždaug 90/50. Beje, ir kvėpavimo dažnis, ir pulsas vaikams taip pat skiriasi pagal amžių. Jeigu kažkas jums pasakytų, kad vaiko pulsas yra 130, greičiausiai labai išsigąstumėte. Tai būtų baisu, jeigu toks pulsas būtų nustatytas paaugliui, o pirmų mėnesių kūdikiui tai visiškai normalu.
Kada patariama atlikti itin išsamius tyrimus, pavyzdžiui, kardiogramą?
Dažniausiai profilaktiškai kardiograma užrašoma 6–7 metų vaikams, prieš mokyklą. Tačiau amžius šiam tyrimui nesvarbus, jei vaikų gydytojas girdi neaiškių širdies ūžesiukų, tėvai sako, kad vaikas labai greitai pavargsta, mėgsta tupinėti. Taip, dažnas tupinėjimas gali būti viena iš širdelės problemų priežasčių, esant tam tikroms širdies ligoms vaikas mėgsta patupėti. Taip pat labai svarbu, jei šeimoje yra sergančiųjų širdies ligomis. Žinoma, mažam kūdikiui padaryti kardiogramą yra tikras iššūkis, jeigu jis nenusiteikęs, juk nepasakysi jam: „Dabar pabūk ramiai“, tačiau visa pediatrija yra iššūkis.
Paprastai, ruošiantis į mokyklą, vaikams atliekami išsamesni tyrimai – kraujo, šlapimo, tyrimai dėl tuberkuliozės, vaikas nuodugniai apžiūrimas, ar nėra kažko, kas keltų nerimą, įvertinama skeleto raumenų sistema. Tuo metu būtina itin nuodugniai ištirti ir regą, tokio amžiaus vaikai neretai jau turi įvairiausių regėjimo problemų. Ateityje, manau, jų vis daugės, nes mes neišvengiamai vaikus sodiname prie kompiuterių, sveikatos neprideda ir nuotolinis mokymas.
Iki kelerių metų vaiką reiktų reguliariai profilaktiškai tikrinti? Gal tėvai mato, kad vaikas sveikas kaip ridikas, tai kam dar jį tempti pas gydytojus?
Labai norėčiau, kad tėvai suprastų profilaktinių tyrimų svarbą, o ne kreiptųsi pas gydytojus tik tada, kai reikia pažymos į darželį, mokyklą ir pan. Juk iš pradžių kūdikis nuo gimimo stebimas kas mėnesį pusę metų, vėliau – kas kelis mėnesius. Vaikui skaičiuojant antrus–trečius metus, pas gydytoją pasirodome kas pusmetį. O nuo 3 iki 18 metų bent kartą per metus apsilankyti pas medikus dėl profilaktinio tikrinimo, net jei manote, kad jūsų vaikas neturi jokių problemų, tikrai yra būtina! Kartais net pagalvoju: gal ir gerai, kad reikalingos pažymos darželiui ar mokyklai, kitaip nežinia, kada tėvai susiruoštų pas gydytojus profilaktiškai patikrinti savo vaiko.
Pirmaisiais metais taip svarbu, kaip vaikeliui sekasi augti, ar gerai priauga svorio, ar jo mityba yra tinkama. Raida pirmaisiais metais itin svarbi, tai tas laikotarpis, kai galima pastebėti, kad kažkurioje raidos srityje stringama, tuomet, kai anksti pastebima, daug lengviau padaryti tam tikrą intervenciją ir daug problemų ištaisyti ar žymiai pagerinti, pavyzdžiui, stringanti smulkioji motorika, vėluojanti kalba, elgesio ar emocijų sutrikimai ir pan. Tuo metu lengviausia pasiekti rezultatų, o dabar kartais tenka stebėti, kai vaikai atvedami pažymos prieš mokyklą ir tikrai matosi, kad jie turi tam tikrų raidos problemų. Kuo vėliau tai pastebima, tuo sunkiau galima bepadėti. Reikia pripažinti, kad neretai vaikų profilaktiniai patikrinimai būna formalūs, o patiems tėvams stinga žinių, kad suprastų, jog kažkas su jų vaiku ne taip. O galbūt sunku pripažinti problemą, manyti: „Gal išaugs.“ Atminkite – jau pradėjus lankyti mokyklą, labai sunku ką nors pakeisti. Gydytojo užduotis – tėvams pasakyti, kad yra problema, kurią reikia spręsti, ir pasakyti taip, kad per daug neišgąsdintų, bet kartu įtikinti, kad būtina imtis tam tikrų priemonių. Tas užima nemažai laiko, o poliklinikose gydytojai to laiko vienam pacientui turi tikrai nedaug.
Dar kartą apie skiepus
Dabar didele problema tapo skiepai ir net nesvarbu, kokie. Ar jūs pastebite tendenciją, kad tėvai vis dažniau atsisako privalomų ir kitokių skiepų?
Tokių tėvų tikrai yra, bet jų nėra labai daug. Maždaug 90 proc. jų supranta skiepų naudą. Dar yra tokių, kurie, iš pradžių nusiteikę priešiškai skiepų atžvilgiu, vėliau persigalvoja. Pati turėjau vieną pacientuką, kurio mama neleido skiepyti, tačiau kai mažylis labai stipriai susirgo, būdamas septynių mėnesių, mamytė persigalvojo. Kiekvienam gydytojui yra tikras iššūkis gydyti neskiepytą vaiką, nes negali žinoti, kaip jo organizmas susidoros kad ir su paprasčiausia virusine infekcija. Kartais net tokios, regis, nekaltos vaikiškos ligos kaip vėjaraupiai gali baigtis labai liūdnai, komplikacijos gali pakenkti širdžiai, gali išsivystyti vėjaraupinis encefalitas (smegenų uždegimas). Vėjaraupių vakarėlių tikrai nerekomenduočiau, tai tarsi žaisti rusišką ruletę – gali pasisekti, o gali baigtis labai blogai.
Apie regėjimą
Tik gimus kūdikiui yra atliekami tyrimai dėl klausos ir regos, Patikrinama, ar yra refleksų, ar vaikas mato. Vėliau, pirmą pusmetį, kas mėnesį vaikelis stebimas, kaip vystosi. Kartu stebima ir jo rega. JAV pediatrai rekomenduoja pradėti regos tikrinimą nuo trejų metų, jei nėra kažkokių rizikos veiksnių. Šiaip dabar retas kuris neturi vienokių ar kitokių regėjimo sutrikimų. Gydytojo pareiga kalbėti ir tėvams, ir vaikams, kad ekranų laikas turėtų būti normuojamas ir kontroliuojamas.
Kas kuo sirgo šeimoje?
Per pirmą vizitą pas vaikų gydytoją labai svarbu surinkti visą anamnezę, pasidaryti savitą genealoginį medį ir susirašyti, kas kuo sirgo. Tuomet gydytojas žino, kokių papildomų tyrimų skirti, kokie galbūt turėtų būti atlikti anksčiau, nei rekomenduojama. Būtų gerai žinoti bent dviejų kartų – tėvų ir senelių – ligas, taip pat – artimų giminaičių.
Bijo gydytojų
Per pandemijos piką gydytojai yra gerokai išgąsdinę vaikus, kalbu apie ligonines, kai mažuosius pacientus gydė gydytojai su visa apsaugine apranga – kombinezonais, akiniais ir pan. Turės praeiti šiek tiek laiko, kol vaikai tai pamirš. Šiaip daugelyje užsienio šalių pediatrijos skyriuose stengiamasi dirbti be baltų chalatų.
