Geriausias laikas pasiskiepyti nuo gripo yra iškart apie tai susimąsčius

Maži vaikai priskiriami didesnei rizikos grupei užsikrėsti gripu ir tapti nešiotojais. Gripas savo ruožtu gali sukelti sunkias ligas, tokias kaip plaučių uždegimas ar vidurinės ausies uždegimas, ir net mirtį, tačiau vis dar yra nepakankamai pripažinta problema.

Praėjusiais metais tėveliai pastebėjo, kad vaikai sirgo mažiau nei įprasta gripo sezonui – daug kas kalbėjo, kad gripas dingo. Visgi, šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo teigimu, slogos, kosulio ir panašių peršalimo simptomų vaikai išvengė, kadangi buvo namuose. Tačiau šiemet gripo grėsmė grįžo, kadangi vaikai reikšmingai prisideda prie gripo platinimo tarp vaikų darželio ir mokyklos draugų, šeimos ir bendruomenės.


„Paprastai iki 60 proc. gyventojų šaltuoju metų laiku gripą „pasigauna“ ir nešioja savo gleivinėse, gali perduoti kitiems. Mes juo „keičiamės“ ir įkvepiame mažomis dozėmis, tik pasiskiepiję ar stiprų imunitetą turintys žmonės patys dažniausiai nesuserga. Visgi pernai turėjome karantiną, nešiojome kaukes, dezinfekavome rankas, vėdinome patalpas – šios apsaugos priemonės saugo nuo bet kokių oro lašeliniu būdu plintančių virusų, taigi, ir gripas neplito kaip įprastai. O šį sezoną vaikai grįžo į darželius ir kontaktinį mokymą. Po tiek laiko be natūralios imunizacijos kontaktas su gripu nepasiskiepijusiesiems gali būti neįprastas ir ūmus – galime prognozuoti sergamumo proveržį, daugiau komplikacijų ir net visuotinį karantiną gripo piko metu vasario mėnesį“, – įspėja V. Morozovas.


Anot gydytojo, ilgalaikio imuniteto gripui turėti neįmanoma. Šis virusas kasmet mutuoja, todėl prie natūralių apsaugos priemonių gydytojas rekomenduoja kasmetinę vakcinaciją.


„Niekas nėra iš esmės atsparus gripui, nes kasmet virusas šiek tiek pasikeičia. Ir nors kai kam atrodo, kad susirgti nieko tokio, visgi kasmet gripas pražudo po keliasdešimt žmonių. Todėl negalima numoti ranka į specifinę apsaugą nuo gripo – skiepus, ypač kai turime tikrai veiksmingas vakcinas. Tai nebūtinai reiškia, kad pasiskiepijusieji tikrai nesusirgs, bet skiepai atnaujina imuninės sistemos žinias apie šį virusą, todėl ji jam pasiruošia ir sunkios ligos eigos ar komplikacijų rizika žymiai sumažėja“, – tikina šeimos gydytojas.


V. Morozovo teigimu, didžiausia apsauga sukuriama pasiskiepijus bent penkerius metus iš eilės, nes tokiu būdu įgaunamas atsparumas daugeliui skirtingų viruso atmainų.


„Svarbu skiepytis kasmet, nes, virusui keičiantis, keičiasi ir vakcinos. O pačios vakcinos yra arba duriamos į raumenį, arba į odą, arba purškiamos. Pastaroji Lietuvai dar nauja, bet seniai sėkmingai naudojama didesnėse užsienio rinkose. Mano manymu, be adatos dūrio vaikus paskiepyti patogiau, be to, ji veikia truputį ilgiau, kadangi nuo duriamų skiriasi tuo, kad tai yra gyvoji susilpninta vakcina. Įpurškus ją į nosį, imituojamas natūralus viruso patekimas į organizmą ir imuninis atsakas kuriamas taip pat ir gleivinėje, o ne vien kraujuje. Gleivinės imunitetui didėjant, mažėja platinimo tikimybė, todėl apsaugomas ne tik pasiskiepijusysis, bet ir aplinkiniai“, – apie skirtumus aiškina gydytojas ir ragina nedelsti paskiepyti savo vaikus bei tai padaryti patiems – nesvarbu, kokia vakcina.


„Geriausias laikas pasiskiepyti nuo gripo yra iškart apie tai susimąsčius“, – kviečia gydytojas V. Morozovas.

Injekuojamų ir purškiamų gripo vakcinų teirautis savo lankomose sveikatos priežiūros įstaigose.

Užsakymo nr.: PT_70815

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis