Konsultuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos klinikos vyresnioji gydytoja Danguolė Ruževičienė

Skausmo gydymo galimybės priklauso nuo to, koks skausmas ir kokia jo priežastis. Visus skausmus galima suskirstyti į ūminius ir lėtinius. Ūminis skausmas – toks, kuris tęsiasi iki trijų mėnesių ir gydomas dažniausiai vaistais. Lėtinis – tas, kuris tęsiasi arba pasikartoja tris mėnesius ir ilgiau. Jis jau gydomas kompleksiškai, nes dažniausiai vien vaistų nebeužtenka: į gydymo komandą integruojamas ir psichologas, reabilitologas, socialinis darbuotojas, slaugytoja.

Kartais tenka kalbėti apie skausmo ligą, kai audiniai jau sugiję po sužalojimų arba ligos sukeltų pakenkimų, bet dėl nepakankamo ūminio skausmo gydymo, užsitęsusios ligos ar jos komplikacijų yra įvykęs nervinių takų, nešančių skausmo impulsą į smegenis, įjautrinimas, kitaip tariant, hipersensibilizacija. Tuomet kartais skausmą gali sukelti net sveikam žmogui nejuntami rūbų, batų prisilietimai ar net menkiausias skausminis impulsas sukelia nepakeliamą skausmą.

Kenčia be priežasties

D. Ruževičienė dar išskiria ir idiopatinį (psichogeninį) skausmą. Jo diagnostika sukelia daug problemų ir gydytojams, ir tėvams, nes šiam skausmui nėra diagnozuoto audinių pažeidimo ir nervinių galūnėlių, priimančių skausmo impulsus pažeidimo vietoje, stimuliacijos. Šiam skausmui būdingi nuotaikos sutrikimai, jis labiau difuziškas ir mažiau lokalizuotas – vaikas negali tiksliai nurodyti skausmo vietos. Ir dažniausiai prasideda problemos, nes tarsi patenkama į užburtą ratą: tėvai žūtbūt nori išsiaiškinti biologinę skausmo priežastį, o gydytojams jos neradus, tarsi atsiduriama aklavietėje. Todėl reiktų neužmiršti ir apie šį skausmo tipą, nes psichologiniai pažeidimai irgi gali pasireikšti skausmu. Toks skausmas nėra išgalvotas, jį sukelia tikras skausmo signalas.

Vaikui skauda ne mažiau

Pasak D. Ruževičienės, mitas, kad vaikai skausmą jaučia silpniau nei suaugusieji, todėl ir malšinti jį ne visada reikia. Mokslas įrodė, kad vaikas skausmą jaučia taip pat, kaip ir suaugusysis. Negana to, kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau subrendusios nervinės skaidulos, perduodančios skausminį impulsą, tuo plonesnis mielino sluoksnis, kuris gaubia mūsų nervines skaidulas, arba jo visai nėra. Dėl šios priežasties skausmas gali būti jaučiamas stipriau, labiau išplitęs, sunkiau lokalizuojamas ar suvokiamas.

Kiekvieno žmogaus vadinamasis skausmo slenkstis, gydytojos teigimu, yra individualus. Tai priklauso nuo asmenybės tipo, ankstesnių skausmo potyrių, kartais – nuo aplinkinių požiūrio, įsitikinimų, užsitęsusio skausmo, įvairiausių ligų ar chirurginio gydymo komplikacijų ir dar daugelio veiksnių. Todėl skausmas visuomet individualus ir subjektyvus. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų vienodo intensyvumo žalojančio faktoriaus sukeltą skausmą suvokiame ir įvertiname skirtingai. Objektyviam skausmo stiprumui išmatuoti, deja, iki šiol nėra sukurta jokių prietaisų. Jis matuojamas skausmo skalėmis, kurios yra skirtingos įvairaus amžiaus vaikams ir parodo skausmo stiprumą, kurį tuo metu jaučia pacientas. Todėl medikas privalo jį priimti tokį, kokį žodžiais ar savo elgsena nusako pacientas, kad ir kaip kartais tai būtų neįtikėtina.

„Visada, kai vaikas skundžiasi skausmu, kurioje vietoje jis bebūtų, privalome reaguoti. Tarkime, po pilvo skausmo simptomatika gali slypėti nemažai rimtų problemų, kai delsti tiesiog pražūtinga ir ypač jei jis ūmiai prasidėjęs, yra stiprus, lydimas papildomų simptomų – vėmimo, padidėjusios temperatūros, viduriavimo, blogos vaiko savijautos, – sako D. Ruževičienė. – Jei, nuodugniai ištyrus, nerandama biologinės skausmo priežasties, kai liga ir jos sukeltas skausmas turi specifinį terapinį ar chirurginį gydymą, į pagalbą pasitelkiami vaikų skausmo specialistai, kurie pasiūlo optimalų tokio skausmo gydymą.“

Vaistai nuo skausmo būtini

D. Ruževičienė akcentuoja: vaikas neturi kentėti skausmo, ypač jei jis ūminis. Šiais laikais yra pakankamas spektras efektyviai veikiančių nuskausminamųjų preparatų, kurie rekomenduojami vaikams. Tad jei skausmas trumpalaikis, ūminis, nuskausminamieji vaistai, anot gydytojos, tikrai rekomenduojami ir jų protingas vartojimas, atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas, žalos nepadarys. Tačiau nepakankamai gydomas ūminis skausmas, kaip minėta, gali tapti sunkiai gydomu lėtiniu skausmu. Lėtinis skausmas, kuris dažniausiai turi biopsichosocialines priežastis, kai jau reikalingas kompleksinis visų priežasčių gydymas vienu metu, tad tam pasitelkiama visa skausmo specialistų komanda. Skausmo gydytojas, atsižvelgęs į galimas lėtinio skausmo priežastis, rekomenduoja arba nerekomenduoja skausmą slopinančių vaistų. „Skausmo klinikų tikslas nėra visiškai pašalinti skausmą. Mes stengiamės išmokyti vaiką valdyti skausmą, nes kartais jo pašalinti visiškai ir nepavyksta. Svarbu, kad vaikas lankytų mokyklą, nesutriktų socialiniai ryšiai, siektų savo tikslo ir, įsitraukęs į aktyvią veiklą, galimai pamirštų skausmą, nes skausmas turi atmintį. Svarbiausia medicininė intervencija – visapusiškas ligonio ir šeimos mokymas apie lėtinį skausmą: jo kilmę, priežastis ir gydymo taktiką“, – sako D. Ruževičienė.

Tad kokių priemonių griebtis, vaikui pajutus skausmą, pasak pašnekovės, priklauso nuo to, koks tas skausmas: ūminis ar lėtinis, sužalojimo ar ligos sukeltas, stiprus ar nelabai. Tačiau dėmesys vaikui, mamos apkabinimas, priglaudimas, pasūpavimas, jei tai krūtimi maitinamas kūdikis – krūties davimas, gliukozės tirpalo lašai naujagimiui, visuomet padės sumažinti skausmą.

Gydanti mamos galia

Vis pasikartojantis kažkoks skausmas savaime nėra klinikinė būklė, jei nėra nulemtas biologinės ligos. Jis neveikia vaiko neigiamai nei emociškai, nei fiziškai. Tokio skausmo gydyti nereikia. Dažnai užtenka mamų intuityviai taikomų psichologinių priemonių, tokių kaip dėmesio nukreipimas, saugios vietos suradimas, malonių veiklų paieška ir vaiko įtraukimas į jas. Kliniškai reikšmingu lėtinis skausmas tampa tada, kai ryškiai sutrikdo kasdienę veiklą: vaikas nelanko mokyklos, vengia bendrauti su bendraamžiais, vengia fizinės veiklos, skausmas sukelia emocinį stresą. Tuomet jau reikalingas gydymas. 

Svarbu!

Tiesa, gydytoja perspėja: jei skausmą sukėlė liga ar trauma, kai sužalojimai rimti ar ligos gydymui gali tekti taikyti bendrą nejautrą, iki patenkant į gydymo įstaigą vaikui geriau neduoti valgyti ar gerti