Apie dantukus ir dantis

Kada turi išdygti pieniniai dantukai ir nuolatiniai dantys? Ką daryti, jei jie neišdygsta laiku, ir kada kreiptis į gydytoją ortodontą? Surinkome dažniausiai užduodamus klausimus.


Dantukai


Kokio amžiaus vaikui turi išdygti pirmieji pieniniai dantukai?


Įprasta, kad pirmieji pieniniai dantukai išdygsta 6 mėnesių kūdikiui – tai vidutinis amžius. Gali išsikalti ir anksčiau – 4 mėnesių – arba šiek tiek vėliau – 7–8 mėnesių amžiaus kūdikiui. Bet jeigu jie šiek tiek vėluoja, tai nerodo, kad kas nors blogai. Tiesiog kai kuriems vaikams pieniniai dantys dygsta ne po vieną, o grupėmis. Pavyzdžiui, vienu metu kalasi ne vienas dantukas, o du apatiniai, du viršutiniai vienu metu arba keturi viršutiniai vienu metu. Taigi, tiems vaikučiams, kuriems dantukai dygsta grupėmis, vėliau pasirodo – 8, 9 ar 10 mėnesių. Jei dygsta po vieną – dažniausiai dygsta įprasta tvarka, t. y. maždaug 6 mėnesių išdygsta pirmasis dantis, kitą mėnesį – kitas ir t. t. Paprastai odontologai stebi, kada susiformuoja pieninis sąkandis, t. y. kada išdygsta visi pieniniai dantys. Tai turi įvykti 2–2,5 m. amžiaus vaikui. Jei vaikas iki 2,5 m. neturi visų dantų arba turi jų mažai, reikėtų apsilankyti pas vaikų odontologą. Jei odontologas matys, kad dantų raida netipinė, gali duoti siuntimą pas vaikų ortodontą.


Kokios priežastys lemia, kad dantukai vėluoja?


Viena dažniausių, dėl kurios gali atrodyti, kad pieniniai dantukai vėluoja, – kai vaikutis yra ankstukas, t. y. gimęs neišnešiotas. Tuomet dantų dygimą reikėtų vertinti ne pagal gimimo datą, bet pagal tą datą, kada vaikutis turėjo gimti. Jei gimė 7 mėnesių, tai 6 mėnesių amžiaus kūdikio raida turėtų būti kaip 4 mėnesių kūdikio, kuris gimė išnešiotas. Jei jis neturi nė vieno danties, būdamas 6 mėnesių, tai yra normalu. Kita priežastis, dėl ko vėluoja dygti pieniniai dantukai, – mityba, bet tai pas mus retas atvejis, nes Lietuvoje mamos skatinamos vaikus skatina maitinti mamos pienu, jie gauna visų reikiamų medžiagų ir tikrai mažai šeimų, kai kūdikių mityba yra ypač skurdi. Tačiau gali pritrūkti tam tikrų maisto medžiagų, jei mažylio organizmas kažką sunkiai įsisavina. Dėl to dantukai gali pasirodyti vėliau. Tai gali lemti ir sisteminės ligos, genetiniai sindromai, kai sutrinka ir kūdikio raida.


Kurie dantukai paprastai išdygsta pirmieji?


Dažniausiai apatiniai centriniai kandžiai, bet jei dygsta grupėmis, gali išdygti ir viršutiniai centriniai kandžiai. Dažniausiai pirmieji išdygsta priekiniai dantukai.


Ar daug vaikučių gimsta su pirmu išdygusiu dantuku?


Neonatalinis, arba gimimo, dantis pasitaiko labai retai – pasaulyje atlikti tyrimai nurodo 0,3 proc. tikimybę – su dantuku gimsta vienas vaikas iš 3 000. Tokie dantys dažniau pasitaiko vaikams, kurie turi įgimtą nesuaugusį gomurį ar nesuaugusią viršutinę lūpą.


Ar vaikams, kuriems dygsta daugiau dantukų, skauda smarkiau negu tiems, kuriems dygsta pavienis dantukas? Nuo ko priklauso skausmas?


Mokslinių įrodymų ta tema nėra, sunku tai ištirti, nes kūdikėlio nepaklausi, ar labai skauda dygstantis dantukas. Jautresni į dantų dygimo procesą reaguoja jautriau. Tikrai skausmingai dantukai dygsta tada, kai burnoje yra uždegimas, tačiau pusmetukui tai retai pasitaiko. Vyresni vaikai, kuriems dygsta nuolatiniai dantys, sako, kad niežti, peršti, veržia. Taigi, ir mažesni kūdikėliai jaučia, kad kažkokie pokyčiai vyksta burnytėje, ir juos tai erzina, kūdikėliai tampa neramūs, irzlūs, nemiega naktimis.


Ką daryti, jei dantukai vėluoja?


Pirmiausia reikėtų kreiptis į pediatrą. Reikia įvertinti kūdikio mitybą, išsiaiškinti, ar gerai organizmas įsisavina vitaminus ir maisto medžiagas. Jei kyla tam tikrų įtarimų, pediatras duos siuntimą pas genetiką dėl bendresnių tyrimų ar pas gydytoją odontologą dėl burnytės ir dantukų apžiūros.


Dantys


Kažkada buvo teigiama, kad nuolatiniai dantys išdygsta tada, kai vaikas subrendęs eiti į mokyklą. Tačiau ką daryti, jei septynmetis į mokyklą išeina dar su pieniniais dantukais? Ar reikėtų sunerimti?


Vaikų dantų raida skirtinga. Sunerimti reikėtų tada, jei, iškritus pieniniams dantims, nuolatiniai dantys niekaip neišdygsta, tuomet reikėtų atlikti dantų rentgenogramą ir pasižiūrėti, gal kartais vieni trukdo dygti kitiems, gal kas stabdo, gal vargina dantų uždegimas. Gali būti ir taip, kad nėra nuolatinių dantų užuomazgų ir dėl to jie nedygsta. Pašalinus kliūtis, leidžiama nuolatiniams dantims prasikalti. Aišku, taip gali nutikti ir dėl sisteminių ligų, pavyzdžiui, dėl mitybos, čia ir odontologai gali patarti: kad kaltųsi nuolatiniai dantys, vaikams būtina vartoti žuvų taukų, gauti pakankamai vitamino D, taip pat kraujyje turi būti normalus kalcio kiekis.


Ar akceleracija paveikė ir dantis?


Vaikams nuolatiniai dantys kalasi nebe 6 m., kaip anksčiau, o vidutiniškai 5,5 m. Pirmasis išdygsta arba apatinis priekinis dantis, arba pirmas krūminis dantis, kuris kalasi už visų pieninių dantų.

 

Ar galima teigti, kad, masažuojant dantenas, dantukai išdygs greičiau? 


Moksliškai tai nėra patvirtinta, jokie tyrimai tuo klausimu nėra atlikti. Masažuoti galima bandyti nebent tada, kai vaikas yra jautresnis, jį erzina dygstantys dantukai. Mitas, kad jeigu spausi pirštais ar liežuviu vieną dantį, jis pasidarys tiesesnis. Fizinė jėga turi veikti dantis mažiausiai 8 val. per parą, kad pradėtų kažkur judėti, taigi, jei įmanoma per parą tiek masažuoti dantis, galima tai daryti.


Kada turi sudygti nuolatiniai dantys?


Nuo 5,5 iki 8,5 m. turi pasirodyti pirmieji krūminiai dantys ir keturi priekiniai viršutiniai, keturi apatiniai. Mergaitėms dantys kalasi anksčiau negu berniukams. Paskui būna apie 1,5–2 m. laikotarpis, kai burnoje, atrodo, nieko nevyksta, nors iš tiesų žandikaulių viduje vyksta intensyvūs procesai: formuojasi dantų šaknys, vystosi šoninių dantų užuomazgos. Po sąlyginio ramybės laikotarpio pradeda dygti kito etapo dantys – iltiniai ir kapliai. Jie irgi turi sudygti per 1,5–2 m. Vadinasi, iki 13 m. paaugliui turi būti sudygę visi nuolatiniai dantys. Tačiau dantų raida būna skirtinga: yra vaikų, kurie baigia keturias klases su visais išdygusiais nuolatiniais dantimis, ir yra tokių, kurie tokio amžiaus turi išdygusius tik pirmojo etapo dantis: priekinius keturis viršutinius ir apatinius dantis ir pirmus krūminius dantis. Kaip dygsta nuolatiniai dantys, labiau priklauso nuo aplinkos veiksnių negu nuo pieninių dantų. Viskas priklauso nuo to, kaip vaikas bręsta: ar jis yra aukštesnis už bendraamžius, ar priaugo pakankamai kūno svorio, ar neserga kokiomis nors sisteminėmis ligomis, tarkime, cukriniu diabetu.


Dažnai mamos sako, kad kuo vėliau išdygs dantukai, tuo jie bus tvirtesni.


Tai mitas. Ar dantys bus tvirti, priklauso nuo visiškai kitų dalykų, kokios sąlygos buvo, kai jie formavosi. Dalis dantų formuojasi dar tada, kai vaikelis yra mamos pilvelyje. Ir jei mama turėjo gerti antibiotikų, stiprių vaistų, žinoma, dantukai nebus tokie tvirti, kaip turėtų būti.


Kada būtina apsilankyti pas vaikų ortodontą?


Kai vaikui sukanka septyneri, susiruošus į pirmą klasę, reikėtų apsilankyti ne tik pas vaikų odontologą, bet ir pas ortodontą, kuris įvertins, ar sąkandis formuojasi taisyklingai, ar dygsta tie dantys, kuriems priklauso dygti. Septyneri metai yra tas amžius, kai pasimato pirmieji dantų dygimo sutrikimai, kuriuos gali išspręsti ortodontas. Jis įvertins, kokių priemonių gali reikėti, norint suformuoti taisyklingą sąkandį, pasakys, ar prireiks ir kada kabių ar plokštelių.


Lietuviukų dantų raida


Ji panašiausia į vokiečių, tačiau kapliai (ketvirtieji penktieji viršutiniai ar apatiniai dantys) išdygsta metais anksčiau. Tai sietina su tuo, kad pas mus labai paplitęs pieninių dantų ėduonis ir vaikai per anksti praranda pieninius dantukus. Jei pieninukas prarandamas anksčiau, tai ir nuolatinis dantis kalasi anksčiau. Po sveikais pieniniais dantimis nuolatiniai dantys formuojasi ir dygsta įprastu laiku, o jei pieniniai dantys pažeisti, nuolatiniai dantys formuojasi anksčiau. Dažniausiai ėduonies būna pažeisti pieniniai krūminiai dantys, po kuriais kaip tik ir formuojasi kapliai. Lietuvoje ypač didelė bėda, kad pieninius dantis tenka šalinti dėl ėduonies komplikacijų ypač anksti: jaunesniems nei 7 m. vaikams. Jei pašalinami pieniniai krūminiai dantys, vėliau gali nebelikti pakankamai vietos nuolatiniams dantims.

 

Svarbu žinoti...

 

Mitas, jog pieninių dantų nereikia gydyti, nes jie vis tiek iškris. Toks mąstymas – didžiulė klaida.

 

Nuolatiniai dantys dygsta simetriškai. Jei išdygsta dantis dešinėje pusėje, per 6 mėnesius turi išdygti dantis ir kairėje pusėje. Jei per pusmetį antras dantis neišdygsta, reikia kreiptis pagalbos į gydytoją odontologą.


Vitaminas D


Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad mokyklinio amžiaus vaikams labai trūksta vitamino D. Mažesniems vaikams tėveliai jo nepamiršta sugirdyti, o paaugusiems vaikams jau pamiršta duoti – 80 proc. mokyklinio amžiaus vaikų kraujyje nustatytas per mažas vitamino D kiekis. Jei trūksta vitamino D, dantukai tikrai neišdygs laiku.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis