Konsultuoja vaikų odontologė dr. Rasa Račienė
Kaip laukti pirmųjų dantukų, t. y. ar reikia šiam įvykiui ruoštis?
Paprastai ruošiamės visiems kūdikio gyvenimo pokyčiams, pavyzdžiui, kai jis pradeda šliaužioti ar ropoti, pasirūpiname, kad mūsų namai būtų saugūs. Dantų dygimui taip pat reikėtų ruoštis. Kaip? Pirma, keturių–penkių mėnesių kūdikėlį reikėtų pradėti pratinti prie minties ir naujų pojūčių, kad mama nuo šiol kažką vis darys burnytėje. Mama, švariai nusiplovusi rankas ir ant piršto užsidėjusi specialų silikoninį antgalį, gabalėlį švarios marlės ar tiesiog nuogu pirštu, kelis kartus per dieną turėtų švelniai pamasažuoti dantenas ir nespausdama, netrindama, ramiais lėtais judesiais išvalyti burnytę. Kokia tokio pasiruošimo nauda, jei dantukų – nė kvapo? Nauda trejopa. Pirma, švelnus masažas gerina dantenų kraujotaką, todėl dantukai lengviau ir greičiau dygsta, pačios dantenos netinsta ir mažiau skauda. Be to, jas, kai dantukai ruošiasi lįsti, niežti, o masažas pakutena ir nuramina, kūdikėliui tai malonu. Antra, maždaug šeštą gyvenimo mėnesį į vaikučio burnytę patenka vis daugiau įvairių bakterijų (jis jau šliaužia, sėdi, pats į burnytę gali įsidėti žaisliuką), valydama jo burnytę, dalį jų mama nuvalys. Trečia, taip ramiai ir švelniai ugdomas įprotis valyti dantukus, todėl tikėtina, kad, išdygus pirmiesiems dantukams, kūdikio nereikės prievarta žiodyti ir virkdyti.
Kada laukti pirmojo dantuko ir kuris turėtų būti „pirmūnas“?
Paprastai pirmasis dantukas išdygsta apie šeštą gyvenimo mėnesį, tačiau būna įvairiausių atvejų, kurie tikrai ne visada yra patologija. Jei dantukai pasirodo mėnesiu–dviem anksčiau ar vėliau, mūsų, gydytojų odontologų, požiūriu, tai nėra nei ankstyva, nei vėlyva, o visiškai normalu.
Vaikutis gali gimti su dantukais ir tai yra viena didesnių bėdų, ypač jei dantis yra paslankus, juda ir gali bet kada iškristi arba, pavyzdžiui, trukdo naujagimiui žįsti. Retai, bet būna, kad pirmieji dantukai išlenda antrą ar trečią arba (dažniau) ketvirtą–penktą gyvenimo mėnesį. Šiek tiek vėluoti dantukai gali persirgus ar dažnai sergant ūmiomis ligomis, esant rachitui ir pan. Tačiau rachitą ir pan. gydo vaikutį prižiūrintis gydytojas. Mes, gydytojai odontologai, sunerimstame tada, jei pirmąjį gimtadienį atšventęs vaikas neturi jokių dantų dygimo požymių, t. y. dantenos nesikeičia, mažylis nesiseilėja. Naujagimio ir mažo kūdikio dantenos yra su siauru krašteliu, kuris, prieš dantims dygstant, akivaizdžiai išplatėja. Jei metinukas tokių požymių neturi, tai gali būti labai rimtas signalas, kad nėra ir dantų užuomazgų. Būtina kreiptis į odontologą.
Jei iki metų nėra dantukų, bet yra visi jų dygimo požymiai, vadinasi, jie tiesiog „tingi“ dygti, bet tikrai sudygs. Paprastai tokiu atveju dantukai dygsta ne po vieną ir nors vėluoja, bet visi 20 sudygsta greičiau. Dažniausiai pirmieji išdygsta centriniai apatiniai kandžiai, tačiau jei pirmi pasirodo kiti – nieko baisaus. Retai, bet būna, kad pirmieji sudygsta viršutiniai centriniai kandžiai.
Koks turi būti pirmasis dantukas?
Sveikas dantis yra baltas ir blizgus. Pieniniai dantukai yra pieno baltumo, jų paviršius turi būti blizgus – ne matinis, be apnašų, dėmių. Kramtomasis dantuko paviršiaus kraštelis gali būti peršviečiamas, nes mineralizacija tebevyksta, todėl tai normalu. Tačiau jei dantuko paviršiuje matyti gelsva dėmelė ar įdubimas, reikia mažylį parodyti odontologui.
Odontologui vaikutį reikia parodyti tada, kai išdygsta pirmasis dantukas. Gydytojas dantuką apžiūrės, įvertins galimą ėduonies riziką, patars, kaip prižiūrėti, kokia pasta valyti. Pagal dantuko būklę jau patį pirmąjį dantuką odontologas gali patarti valyti pasta su fluoru. Pastos su fluoru kiekis, dedamas ant šepetėlio, yra labai mažas: užtenka ja tik suvilgyti šepetėlio šerelius…
Jei dantukai dygsta labai sunkiai, mama nesugeba vaikučio nuraminti, neranda priemonių jam padėti arba dygstantis dantukas prispaudė kraujagyslę ir dėl to ant dantenos susidarė cista (toks mėlynas maišelis), taip pat reikėtų konsultuotis su gydytoju odontologu.
Kaip stiprinti pirmąjį dantuką? Kai kurios mamos yra įsitikinusios, jog tam, kad pirmasis dantukas būtų stipresnis, vaikučiui reikia duoti kalcio. Ką jūs apie tai manote?
Kad dantukus reikia stiprinti vitaminais ar papildais, pavyzdžiui, kalciu, yra mitas, kurį išmušti iš galvos, pasirodo, labai sunku. Kalcio vaikams nereikia duoti nei kad dantukai geriau dygtų, nei kad išdygę būtų stipresni. Išdygęs dantis kalcio nebeįsisavina! Reikia žinoti, kad kalcis geriausiai organizmo yra paimamas iš maisto, tad jei mityba suderinta, vaikas yra sveikas, kalcio jam pakanka. Organizmas yra „išmanus“, jis puikiai paskirsto su maistu gaunamą kalcį tiems organams, kuriems jo reikia. Teko girdėti, kad mamos kalcio vaikams duoda, nes tiki, kad dantukai bus kietesni ir lengviau prasikals pro dantenas. Tačiau pieninis dantis formuojasi nuo antro nėštumo mėnesio iki kol išdygsta. Todėl nėštumo eiga, persirgtos ligos, vartoti vaistai ir pan. gali turėti daugiau įtakos tam, ar vaiko dantys bus atsparūs, nei papildai ir vitaminai, kurių išdygęs dantis jau nebesugeba įsisavinti.
Iki šešto vaikučio gyvenimo mėnesio tebevyksta danties kietųjų dangalų mineralizacijos procesai, kurie lemia atsparumą dantų ėduoniui, tačiau pats dantis jau yra susiformavęs. Dantukus stiprina tinkama burnos ir dantų higiena, suderinta mityba. Reikia įsisamoninti, kad svarbu ne tik dantuką gerai nuvalyti dukart per dieną (ryte ir vakare), svarbus ir mitybos režimas. Skandinavijoje, kurioje yra ypač geri vaikų dantų sveikatos rodikliai, griežtai žiūrima ne tik ką vaikai valgo, bet ir kaip dažnai. Dantukams saugus ir sveikas mitybos režimas yra toks: trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiai. Bent dvi–tris valandas tarp valgymų vaikas turėtų išbūti nieko negavęs pakramsnoti, o gerti gali tik vandenį arba pieną. Ta pati taisyklė galioja ir kūdikiams, kurie pradedami primaitinti tirštu maistu.
Kartais dantukas jau išdygsta sugedęs. Kodėl ir ką daryti?
Tai labai reti atvejai ir ši bėda susijusi su danties emalio hipoplazija – tai kietojo danties audinio trūkumai, atsiradę dėl pažeidimų, jam vystantis. Hipoplaziją gali lemti nėštumo komplikacijos, ligos, žalingų cheminių medžiagų prisotinta aplinka ir t. t. Dažnai dėl šių priežasčių pažeisti būna ne tik dantys, bet yra ir kitų organizmo sistemų pažeidimų.
Tačiau jei kūdikėlis yra sveikas, pasakojimai, kad išdygo sugedęs dantis, dažniausiai yra susiję su tuo, kad mama iš tikrųjų nė nepastebėjo, kada ir koks tas dantukas išdygo – baltas ar dėmėtas. Ankstyvasis ėduonis dantuką smarkiai pažeidžia labai greitai – per kelis mėnesius. Todėl labai sveikintina yra stebėti, kas vyksta vaikučio burnytėje – kiek ir kokių dantukų sudygo, kaip jie atrodo. Perdėtas rūpinimasis turi savo blogąją pusę, tačiau žinoti ir domėtis visada geriau, nei neturėti jokių žinių.
Pieniniai dantys yra tarsi nuolatinių dantų pamatas. Jei vaikas turi sugedusių pieninių dantukų, didelė rizika, kad ges ir nuolatiniai, todėl domėtis ir tinkamai rūpintis pirmaisiais dantukais yra būtina. Teko girdėti tokią mintį: „O kam kankinti vaiką ir valyti vieną dantuką, nieko nenutiks, palaukus, kol sudygs jų daugiau.“ Analogiškai būtų galima paklausti: o kam plauti užpakaliuką dieną, vaikučiui „pakakojus“, jei tai galima padaryti vienu kartu vakare? Vaikutis nesikankins, jei dantukus valyti bus ruošiamas iš anksto ir švelniai.
Labai dažnai, dygstant dantukams, vaikai sukarščiuoja. Kodėl?
Šeštą vaikučio gyvenimo mėnesį daug kas pasikeičia. Jis jau sėdi, daug ką gali pasiekti pats, viską, kas pakliūva į rankutes, kiša į burnytę, natūralu, kad į ją ir organizmą patenka daugiau bakterijų, kurios gali sukelti įvairių ligų. Mes, odontologai, nelinkę tiesiogiai sieti dygstančių dantukų ir temperatūros, todėl jei vaikutis karščiuoja, greičiausiai priežastis ne dantys, o prikibusi kokia liga. Aš asmeniškai esu linkusi šį reiškinį vertinti kitaip: kai organizme prasideda bakterinės ar virusinės kilmės uždegimas, kyla temperatūra, pagreitėja kraujotaka, todėl visi procesai organizme vyksta greičiau. Todėl labiau tikėtina, kad kaip tik temperatūra paskatina dantukus išdygti greičiau, o ne dygimas sukelia temperatūrą.
Kaip padėti, jei dantukai dygsta labai sunkiai?
Jei mamos dygstančiais dantukais pradėtų rūpintis anksčiau, su tokia problema nesusidurtų. Dygstant dantukams, dantenas niežti, vaikutis kiša į burną visokius daiktus, brūžina, „kasosi“, neretai susižeidžia dantenas, tuomet jos paburksta, parausta (dėl uždegimo), jas skauda. Mažyliui, kuris nemiega, nevalgo, kankinasi, reikia padėti – labiausiai tam tinka specialūs nuskausminamąjį poveikį turintys tepaliukai. Beje, šiuo atveju temperatūra tikrai gali pakilti dėl dantenų uždegimo. Dantenų negalima tepti medumi, nei duoti kramtyti gabalo gintaro. Medus yra angliavandenis, gali ne tik alergizuoti, bet ir sugadinti dygstantį dantį. Kramtyti reikėtų duoti specialius kramtukus, kuriuos dar galima ir atvėsinti, įdėjus į šaldytuvą ar įpylus šalto vandens. Šaltis nuima skausmą, ramina paburkusias dantenas.
