Konsultuoja Kauno klinikų Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos gydytoja vaikų odontologė prof. Eglė Bendoraitienė
Problema – prasta higiena
Problema, kurią kasdien mato odontologai, – daugumos Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų dantys yra pažeisti ėduonies. Ir viena iš pagrindinių to priežasčių – nepakankama arba netinkama burnos ertmės higiena.
Kokie yra didžiausi pavojai vaikų dantims? Daugelis įsivaizduoja, kad, pavyzdžiui, ėduonis pažeidžia jau suaugusių žmonių dantis, bet taip tikrai nėra. Odontologai pastebi, kad nors ir nedaug, bet net vaikų iki trejų metų amžiau grupėje būna tokių, kurie turi tikrai daug ėduonies. Dažniausiai tie vaikai turi daugiau rizikos veiksnių – nepilnavertė danties struktūra, labai dažnas maitinimas, sakykime, mišinukais, saldžiomis arbatėlėmis ar tam tikrais atvejais net ir ilgalaikis maitinimas mamos pienu. Jeigu dar prisideda ir dažnas angliavandenių vartojimas, dantų nevalymas, visiems šiems veiksniams susidėjus, netgi visiškai maži vaikai turi ėduonies.
Kalbant apie vyresnius vaikus, sakykime, ketverių–šešerių metų – iki tų pastoviųjų dantų dygimo, tai Lietuvoje padėtis yra iš tikrųjų tragiška. Lietuvos vaikai turi labai daug sugedusių ir negydytų dantų. Tai yra didelė problema. Galbūt geresnė situacija yra su pastoviaisiais dantimis – jų sveikumo rodikliai geresni nei tie, kurie buvo, kai neturėjome dantų pastos su fluoru, bet vis tik nėra pakankami.
Pavyzdžiui, kalbant apie laiką, kai vaikams pradeda dygti pastovieji dantys, 5–6 metus, tėvai labai dažnai galvoja, kad turi pirmiausia pieniniai dantys iškristi ir tada tiktai išdygsta pastovieji. Tačiau pirmieji krūminiai dantys dygsta tiesiog už pieninių dantų. Tėvai paprastai jų nepastebi, negana to, kadangi jie yra žemiau pieninių dantų linijos, yra neišvalomi. Tie dygstantys dantys tarpusavyje nekontaktuoja, savaime neapsivalo, tad rezultatas – daug 5–6 metų vaikų su tik išdygusiais pastoviais dantimis jau turi ėduonies pažeistų.
Tad dantų ėduonis – ne tik suaugusiųjų problema. Ji prasideda nuo pat vaikystės ir galima sakyti, kad su ja susiduria net 90 proc. mūsų žmonių.
Valyti būtina kasdien
Tėvai turėtų pradėti rūpintis vaiko dantimis jau tada, kai išdygsta pirmasis dantukas. Tada pakanka be jokios dantų pastos apnašas nuo jo valyti marlės gabaliuku ar silikoniniu šepetėliu, kuris užsideda tėvams ant piršto, ir taip vaiką pratinti prie manipuliacijų burnoje. Kai dantukų išdygsta daugiau, tada jau rekomenduojama juos valyti mažu vaikišku dantų šepetėliu, galima net naudoti higieninę dantų pastą, kurios sudėtyje nėra veikliųjų medžiagų. Vėliau pradėti naudoti dantų pastą su fluoru, ja tik suvilgant šepetėlio šerelius. Vaikams iki 7–8 metų amžiaus dantis valyti turi tėvai, net ir vyresniems gali reikėti bent kontrolės, ar tikrai dantys gerai išvalyti.
Dantis būtina valytis du kartus per dieną. Vieną kartą būtinai prieš miegą, nes miego metu sumažėja seilėtekis, neapvalomi burnos audiniai, rūgštys nepraskiedžiamos ir tai skatina vystytis karieso procesą. Kitas kartas – ryte. Prieš pusryčius arba po jų – nėra labai svarbu, nors manoma, kad geriau prieš pusryčius, nes tai padeda sumažinti rūgščių kiekį burnoje.
Dantis vaikas turėtų valytis bent dvi minutes, tačiau valymas valymui nelygu: jeigu tuo metu žiūrima į kompiuterį ar daromi labai lėti judesiai, tai savaime suprantama, kad tų dviejų minučių neužteks. Tad laiko nereikėtų laikyti pagrindiniu veiksniu, reikėtų žiūrėti rezultatą, ar dantys išvalyti gerai, ar ne.
Kaip pamatyti tą rezultatą? Kaip žinoti, ar dantis vaikas išsivalė gerai? Tol, kol vaikas perpras, kaip reikia taisyklingai valytis dantis, vaistinėse galima įsigyti specialias dažo tabletes, kurią sukramčius matosi blogai nuvalytos vietos. Taip pat egzistuoja speciali dantų pasta, su kuria išsivalius dantis ir apšvietus specialia šviesele, matomos vietos, kur dantys yra blogai nuvalyti. Kai tėvai ir vaikai objektyviai pamato, kur yra nenuvalyta, daug lengviau koreguoti dantų valymo techniką.
Kitas dalykas, į ką būtina atkreipti dėmesį, – dantų pasta, kurios pasirinkimas dabar labai gausus. Odontologai rekomenduoja naudoti dantų pastą su fluoru, nes moksliškai įrodyta, kad fluoras yra veiksnus, stabdant kariozinį procesą. Ir tai galioja tiek suaugusiems, tiek vaikams. Kiek fluoro turėtų būti dantų pastoje, priklauso nuo amžiaus, dantų karieso rizikos laipsnio, tad geriausiai apie tai gali informuoti jūsų odontologas.
Svarbiausios priemonės
Nelengva dabar išsirinkti ir dantų šepetėlį, nes jų pasiūla taip pat labai gausi: kietas, vidutinio kietumo, minkštas, elektrinis, vieno danties...
Kieto dantų šepetėlio tikrai nereikia naudoti – patartina rinktis minkštą ar vidutinio kietumo šepetėlį. Nes pastaruoju metu daugėja ir vadinamų nekariozinių dantų ligų, o jos gali vystytis būtent tada, jei dantų pastoje yra daug abrazyvių dalelių, kurios, valantis dantis kietu šepetuku, mechaniškai gali silpninti dantų emalį. Tai ypač dažai pastebima, jei netaisyklinga dantų valymo technika – naudojama daug fizinės jėgos arba naudojamas horizontalus valymo metodas, kuris yra netinkamas dantų valymui. Esant keliems šiems veiksniams, gali atsirasti dantų emalio defektų.
Vieno danties šepetėlis – labai naudingas tam tikrose situacijose: kai vaikams dygsta nuolatiniai dantys už dar neiškritusių pieninių, jei burnoje yra ortodontiniai aparatai, pavyzdžiui, breketai, kai dėl kokių nors priežasčių paprastu šepetėliu sunku gerai nuvalyti dantis prie dantenų.
Valant dantis šepetėliu ir dantų pasta, net ir labai stengiantis, apie 40 proc. paviršių vis tiek lieka nenuvalyta. Todėl dar vienas svarbus įrankis, rūpinantis burnos higiena, yra tarpdančių siūlas arba tarpdančių šepetėliai. Kalbat apie vaikus, jaunus žmones, pakanka tarpdančių siūlo, nes tarpdančiai dažniausiai yra labai siauri ir juos puikiai galima išvalyti siūlu.
Būtina profesionali higiena
Jei dantis valotės kruopščiai ir su dantų ar dantenų ligomis nesusiduriate, vis tiek bent kartą per pusę metų reikėtų apsilankyti pas profesionalą ir atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą.
Jei žmogus turi polinkį dantų akmenims kauptis, odontologai tai gali pastebėti ankstyvame amžiuje, nuo 8–9 metų: priekinių apatinių dantų srityje, kur atsiveria seilių liaukos, atsiranda dantų akmenys. Žinoma, vaikams tokia profesionali higiena, kokia daroma suaugusiesiems, nėra daroma – nuvalomos tik minkštosios apnašos, jei tikrai reikia, akmenys pašalinami tik tam tikroje srityje.
